Europa skuba kurti vakciną, bet šimtai tūkstančių gali ja nepasitikėti ir nesiskiepyti

Taip esą yra dėl to, kad žmonės iš tikrųjų įsibaiminę jau senokai ir daug kartų demaskuotų mitų apie vakcinų šalutinius efektus. Be to, piliečiai vis labiau nepasitiki nei politikais, nei ekspertais, nei farmacininkais.

Visa tai lemia, kad Europoje išties jau daug žmonių atmeta skiepus. Pernai viena apklausa parodė, kad būtent Senajame žemyne tokių skeptikų yra daugiausia pasaulyje.

Be to, visuomenės pasitikėjimą vakcinavimo programomis pasaulyje stebintis „Pasitikėjimo vakcinomis projektas“ paskelbė, kad šių metų kovą ir balandį net penktadalis tyrimo Šveicarijoje dalyvių teigė, jog atsisakytų vakcinos nuo koronaviruso.

Prancūzijoje nuo COVID-19 nesiskiepytų 18 proc. piliečių, Austrijoje – 16 proc., Vokietijoje – 9 proc.

N.Djokovičius žada nesiskiepyti

Aišku, tokie skaičiai galbūt ir nesukliudytų pastangoms pasiekti vadinamąjį bandos (kolektyvinį) imunitetą, kuriam reikia 60–70 proc. visuomenės atsparumo infekcijai.

Šių metų kovą ir balandį net penktadalis tyrimo Šveicarijoje dalyvių teigė, jog atsisakytų vakcinos nuo koronaviruso.

Vis dėlto Europos šalių vyriausybės jau puikiai žino, kad vadinamųjų antivakserių aktyvumas gali sužlugdyti ambicingiausias nacionalines vakcinavimo programas. Taip jau buvo Italijoje.

Sprendimų priėmėjai dabar atsidūrę vadinamojoje „Catch-22“ situacijoje – taip vadinamas užburtas ratas, padėtis, kai bet kuris pasirinkimas veda į naują bėdą.

Viena vertus, vakcina tikrai reikalinga, kai galimybė užsikrėsti vis dar didelė. Bet jei vakcina atkeliaus per greitai, piliečiai gali netikėti, kad skiepytis saugu – jie manys, kad mokslininkai galėjo paskubėti ir suklysti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, tiesa, atmetė idėją, kad šalyje būtų privaloma pasiskiepyti nuo koronaviruso. Ministro teigimu, dauguma žmonių tikrai norės pasiskiepyti, kai tik atsiras vakcina.

Bet tarp tokių žmonių nėra geriausio pasaulio tenisininko Novako Djokovičiaus. Jis kritikuoja vakcinas ir dabar tikina, kad jam teks priimti svarbų sprendimą, jei keliauti į turnyrus bus leidžiama tik pasiskiepijus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Novakas Djokovičius

Maksimalus saugumas

„Pasitikėjimo vakcinomis projekto“ direktorė Heidi Larson įsitikinusi: kalbant apie žmonių pasiruošimą pasiskiepyti labai svarbus laikas.

„Jei žmonės vis dar jaus grėsmę, pavyzdžiui, dėl antrosios bangos, jie į vakciną žvelgs palankiau, – teigė ekspertė. – Bet jei pavojus nyks, žmonės gali nenorėti rizikuoti ir rinktis naują vakciną, apie kurią nežinos tiek, kiek norėtų žinoti.“

Jungtinėje Karalystėje 7 proc. kovo viduryje apklaustų žmonių teigė, kad atsisakytų vakcinos nuo koronaviruso.

Tačiau kai po dviejų savaičių žymiai išaugo užsikrėtusių asmenų mirčių skaičius, šis rodiklis sumažėjo iki 5 proc. Dabar, kai vėl miršta mažiau žmonių, tokių, kurie žada nesiskiepyti, padaugėjo iki 9 proc.

H.Larson: „Jei žmonės vis dar jaus grėsmę, pavyzdžiui, dėl antrosios bangos, jie į vakciną žvelgs palankiau. Bet jei pavojus nyks, žmonės gali nenorėti rizikuoti ir rinktis naują vakciną, apie kurią nežinos tiek, kiek norėtų žinoti“.

Europos vaistų agentūros ekspertas Marco Cavaleri savo ruožtu tvirtina suprantantis, kokia sunki dilema iškilusi sprendimų priėmėjams – siekiama ir paskubinti vakcinos sukūrimą, ir užtikrinti, kad ji būtų saugi.

„Turime būti tikri, kad tokia kombinacija nesukels pavojaus tam konkretumui, kuris reikalingas kalbant apie vakcinos saugumą“, – pabrėžia M.Cavaleri.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio mokslininkai skuba kurti vakcinas nuo naujojo koronaviruso

Šios agentūros ekspertai nori dirbti kartu su vakcinas kuriančiais mokslininkais ir taip išsiaiškinti, kaip per trumpiausią įmanomą laiką sukaupti įrodymus, kad vakcina ir efektyvi, ir saugi.

Paprasti atsakymai į sunkius klausimus

Tiesa, net ir maksimalus kruopštumas, regis, nepadės įtikinti, pavyzdžiui, Prancūzijos antivakserių grupės „Info Vaccins France“ prezidentės Marie Werbregue. Ji ir pati nesiskiepys, ir kitiems patars elgtis taip pat.

„Aš žinau, kad tokia vakcina neveiktų, kad ji būtų pavojinga ir visiškai nepatikrinta“, – teigė aktyvistė ir pridūrė, kad bandant kai kurias vakcinas testai su gyvūnais esą buvo praleisti – iškart pereita prie bandymų su žmonėmis.

Kaip ir labai nemažai antivakserių, M.Werbregue apskritai netiki, kad pasaulyje siautėja pandemija: „Tai gripo tipas, visai kaip kiti virusai. Skaičiais manipuliuojama siekiant išgąsdinti žmones, o tikslai – politiniai ir finansiniai.“

Sąmokslo teorijos sukuria kontrolės ir psichologinio konkretumo jausmą, be to, jos yra paprasti atsakymai į sudėtingus klausimus.

Teorijų, neva virusą sukūrė ir į pasaulį paleido tarptautinės korporacijos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ar B.Gatesas, išties apstu. Esą taip siekiama kuo didesnio pelno vakcinas kuriančioms kompanijoms.

Ypač talžomas didžiąją dalį savo turto filantropijai skiriantis B.Gatesas – esą sąmokslą įrodo faktas, kad jo įkurtas fondas gausiai finansuoja PSO.

„Kai visa tai pamatai, apima sumišimas. Kai susikaupia daugiau nerimo ir atsiranda daugiau laisvo laiko, žmonės nori ką nors pulti“, – mano B.Gateso žmona Melinda.

„Scanpix“/AP nuotr./Ant vokietės kaukės – užrašas „Nesuteik Gatesui šanso“

Kembridžo universiteto psichologas Sanderis van der Lindenas tvirtina, kad žmonės už sąmokslo teorijų kabinasi netikrumo apimtais laikais, nes tokios idėjos esą „sukuria situacijos kontrolės ir psichologinio konkretumo jausmą, be to, jos yra paprasti atsakymai į sudėtingus klausimus“.

Vis dėlto tyrimų centro „Chatham House“ pasaulinės sveikatos programos ekspertas Davidas Salisbury nėra tikras, kad vien sąmokslai atbaidytų žmones nuo skiepijimosi – juk daugelis suvokia, jog naujasis koronavirusas pavojingas.

„Jei jie suvoks, kad virusas žudo ir guldo į sunkios ligos patalą, o tyrimai parodys, jog vakcina saugi, jie skiepysis“, – sako D.Salisbury.

Bet ir vėl – sąmokslo teorijų ekspertai abejoja. Bristolio universiteto psichologas Stephanas Lewandowsky pabrėžia akivaizdų ryšį tarp tokių teorijų skleidėjų ir antivakserių.

„Scanpix“ nuotr./Malda prieš vakcinas JAV Ajovos valstijoje

„Aš spėju, kad daugelis europiečių apsidžiaugs, kai atsiras vakcina, ir rikiuosis į eilę – kad gyvenimas vėl imtų tekėti normalia vaga. Bet kol vakcinos nėra, negalime būti tuo tikri“, – svarsto mokslininkas.

Pasitikėti ar versti?

„Pasitikėjimo vakcinomis projekto“ vadovė H.Larson pripažįsta: tokių alternatyvių mąstytojų visada buvo ir bus.

Bet ji atkreipia dėmesį į tuos žmones, kurie netiki sąmokslo teorijomis, bet baiminasi dėl saugumo ir mano, kad sprendimai dėl vakcinų tiesiog nuleidžiami iš viršaus – visuomenės esą niekas neatsiklausia.

„Šie žmonės, ypač tėvai, jaučiasi taip, lyg juos arba smerkia, arba ignoruoja, nors jie tiesiog nori užduoti kelis paprastus klausimus, – aiškina H.Larson. – Tai ne dezinformacijos, o pasitikėjimo problema. Melą galima ištrinti, bet nepasitikėjimas, kurį sukėlė melas, išlieka.“

Italija – viena šalių, kur pasitikėjimo sveikatos sistema mažai. Nuo 2017-ųjų ten privalomų vakcinų yra net 10, bet klausimas jau buvo paverstas politiniu per rinkimus, o dabar, valstybei pamažu vaduojantis iš pandemijos gniaužtų, diskusijos atsinaujina.

Tai ne dezinformacijos, o pasitikėjimo problema. Melą galima ištrinti, bet nepasitikėjimas, kurį sukėlė melas, išlieka.

Valdančiąją koaliciją Italijoje sudaro jau seniai prieš skiepus pasisakantis „Penkių žvaigždžių judėjimas“ ir centro kairės Demokratų partija, kaip tik remianti privalomą vakcinavimą.

Šalies sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza, regis, nusiteikęs paskelbti, kad sukūrus vakciną nuo koronaviruso senoliai ir visi, kamuojami įvairių patologijų, bus privalomai skiepijami.

R.Speranzos pavaduotojas, „Penkių žvaigždžių judėjimo“ atstovas Pierpaol Sileri sutinka. Bet yra politikų, manančių, kad jokia vakcina nereikalinga.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Roberto Speranza

Antai iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ balandį už netikslios informacijos apie koronavirusą skelbimą išmestas Lacijo regiono politikas Dabide Barillari teigia: „Nėra jokių garantijų, kad vakcina bus saugi ir patikima. Privalomas vakcinavimas – neteisingas sprendimas. Toks įpareigojimas būtų autoritariškas.“

„Kadangi vakcinos kurį laiką dar nebus, būtų gerai pradėti konsultuotis su žmonėmis dėl tolesnių žingsnių. Galima auginti pasitikėjimą arba galima pildyti sąrašą istorinių įvykių, per kuriuos žmonės galvojo, kad į juos nekreipiama dėmesio“, – mano H.Larson.