Amerikiečiai renka atstovus į abejus Kongreso rūmus: jie sprendžia dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose, tačiau Senate naujai užpildytos bus tik 35 vietos iš 100. Šiuo metu Respublikonų partija turi daugumą abejuose rūmuose, tačiau tradiciškai vidurio kadencijos rinkimai susilpnina opozicijos partiją.
Buvęs Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas laikraščiui „Deutsche Welle“ teigė, kad jei demokratai atgautų bent vienų rūmų kontrolę, tai būtų naudinga „stabdžių ir atsvarų“ sistemai.
Apklausos pranašauja, kad demokratai turi realius šansus gauti daugumą Atstovų Rūmuose.
Vis dėlto E.Brokas pripažino, kad Demokratų partijos pergalė galėtų turėti ir neigiamų padarinių. „Tuomet prezidentas Trumpas koncentruotųsi vien į užsienio politiką, kadangi nebegalėtų vykdyti jokių reformų namuose. Tai galėtų priversti mus dar labiau nerimauti“, – mano E.Brokas.
Buvęs britų diplomatas ir Europos reformų centro direktorius Ianas Bondas portalui npr.org teigė, kad Londone manoma, jog šie rinkimai parodys, kokia kryptimi juda JAV.
I.Bondas: „Jei respublikonai gerai pasirodys rinkimuose, Europoje žmonės pradės galvoti, kad Trumpas nėra tik fazė, kuri praeis.“
„Jei respublikonai gerai pasirodys rinkimuose, Europoje žmonės pradės galvoti, kad Trumpas nėra tik fazė, kuri praeis. Žmonės pradės galvoti, kad tai – pokytis Amerikos politikoje ir Amerikos požiūryje į išorinį pasaulį. Mes turėsime prisitaikyti prie fakto, kad Amerika gali nepadėti Europai krizės atveju“, – sakė I.Bondas.
Analitiko teigimu, net jei demokratai atgaus Atstovų Rūmų kontrolę, jie nebūtinai galės daryti tiek įtakos, kiek tikisi europiečiai – JAV prezidentas užsienio politikos klausimais turi daug laisvės.
Draugai ar priešai?
„Deutsche Welle“ rašo, kad D.Trumpo požiūris į Europos Sąjungą yra aiškus. Kalbant apie prekybą, jis Bendriją laiko ne JAV konkurente, o prieše.
Pavyzdžiui, prezidento inicijuoti JAV prekybos politikos pokyčiai lėmė ginčus beveik su visų industrializuotų šalių lyderiais.
Po to, kai D.Trumpas pritaikė tarifus plienui ir aliuminiui, jis ėmė grasinti apmokestinti iš ES importuojamus automobilius. Esą tokiu būdu būtų apsaugoti JAV automobilių gamintojai.
Vokietijos užsienio reikalų tarybos JAV politikos klausimų ekspertas Josefas Bramlas įspėjo, kad Demokratų partijos pergalė rinkimuose nebūtinai palengvintų įtampą transatlantiniame prekybos kare.
„Demokratai jau kurį laiką radikalizuoja laisvąją prekybą, jie dar ilgesnį laiką elgėsi protekcionistiškai. Nauja yra tai, kad Trumpas pagarsino Respublikonų protekcionistų jėgas“, – mano J.Bramlas.
Pasak J.Bramlo, demokratų pergalė D.Trumpui galėtų būti naudinga: jis per Kongresą galėtų pasinaudoti varžovų partija tam, kad įgyvendintų milijardų dolerių vertas infrastruktūros programas.
Kitaip tariant, demokratų pergalė vidurio kadencijos rinkimuose padėtų pamatus D.Trumpo perrinkimui 2020 metais.
Prezidento nenuspėjamumas
Kai kurie respublikono prezidento oponentai tikisi, kad daugumą gavę demokratai ne tik nepadės įgyvendinti D.Trumpo darbotvarkės, bet ir įvykdys jam apkaltą.
Specialusis tyrėjas Robertas Muelleris vykdo tyrimą dėl galimo D.Trumpo kampanijos sąmokslo su Rusija siekiant nugalėti 2016-ųjų prezidento rinkimuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?
Jei paaiškėtų, kad sąmokslas iš tiesų buvo, daugumą Atstovų Rūmuose turintys demokratai galėtų bandyti inicijuoti D.Trumpo apkaltos procesą.
Vis dėlto Briuselis apie apkaltą kalba atsargiai. Analitikai baiminasi, kad D.Trumpas, siekdamas nukreipti dėmesį nuo apkaltos, įsakytų smogti Šiaurės Korėjai ar Iranui.
„Apkaltos proceso metu rizikingų užsienio politikos manevrų pavojaus lygis yra gana aukštas“, – „Deutsche Welle“ sakė E.Brokas.
E.Brokas: „Apkaltos proceso metu rizikingų užsienio politikos manevrų pavojaus lygis yra gana aukštas.“
Pasak jo, kad ir kas įvyks kitą savaitę, mažai tikėtina, jog pokyčiai bus teigiami. Esą D.Trumpo elgesys su NATO sąjungininkėmis yra toks nenuspėjamas, kad po rinkimų įmanomi visi scenarijai.
J.Bramlas laikosi panašios nuomonės. „JAV stabdžių ir atsvarų sistema nepadarys darbo už mus. Turime galvoti patys. Mes, kaip europiečiai, turime būti labiau užtikrinti“, – tikino ekspertas.
Anot J.Bramlo, ES turi susikurti nuoseklią ir patikimą globalios politikos strategiją nepriklausomai nuo to, kas vadovauja Baltiesiems rūmams ar Kongresui.
Įtampa tarp JAV ir Europos tvyro ne tik dėl prekybos. Briuselį supykdė D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos ir Irano branduolinių susitarimų.
Irano branduoliniu susitarimu, kurį 2015 metais pasirašė Baracko Obamos administracija, Vakarai sušvelnino sankcijas Teheranui. Savo ruožtu Iranas pažadėjo sustabdyti branduolinės programos vystymą.
