Plane „SkyShield“ (liet. Dangaus skydas) numatoma dislokuoti Europos naikintuvus Ukrainos kaimyninėse šalyse, kurie patruliuotų danguje virš vakarinių šalies regionų ir atremtų Rusijos atakas. Tačiau veiktų atskirai nuo NATO.
Pažymima, kad naikintuvai galėtų atakuoti Rusijos sparnuotąsias raketas ir bepiločius orlaivius, nukreiptus į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, ir galbūt veiktų kaip Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šią savaitę pasiūlytų „paliaubų danguje“ dalis.
Pasak „The Guardian“, pasiūlymą parėmė daugiau kaip 70 Europos ir Šiaurės Amerikos parlamento narių, buvusių ministrų ir kariškių. Tarp jų – buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, buvęs NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as ir buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas.
G.Landsbergio nuomone, „SkyShield“ būtų svarbi Europos stiprinimo sudedamoji dalis veiksmingai ir efektyviai užtikrinant Ukrainos saugumą.
Plane numatyta, kad oro erdvės patruliavime dalyvautų 120 naikintuvų F-16 arba F-35, „Mirage“, „Eurofighter Typhoon“, JAS 39 „Gripen“.
Kaip tik Švedija ketvirtadienį pranešė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją.
„Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
Ji nurodė, kad iš viso bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Gripen“ ir su jais susijęs personalas.
Visiems orlaiviams aptarnauti bus reikalingi oro radarai, degalų papildymo lėktuvai, įvairios specializuotos ir pagalbinės priemonės, žvalgybos, elektroninės kovos ir kibernetinės gynybos sistemos.
Projekto žemėlapyje nurodoma, kad patruliavimo zona apims teritorijas, kuriose nevyksta aktyvūs kovos veiksmai, įskaitant vakarinius šalies regionus, Kyjivo ir Odesos sritis ir tris veikiančias Ukrainos branduolines elektrines. Tai leistų Ukrainos vadovybei perkelti savo orlaivius į rytus ir taip sustiprinti oro gynybą danguje virš Charkivo, Dnipro, Zaporižios ir Kryvyj Riho.
Iniciatyvos autoriai įsitikinę, kad tai būtų taktinis proveržis Ukrainai, galintis pakeisti strateginę padėtį fronte.
Pasak „The Guardian“, koalicijos lėktuvai bus dislokuoti daugiausia Lenkijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija galėtų suteikti pagalbinius aerodromus.
„SkyShield“ „neišvengiamai bus naudojamos NATO vadovavimo struktūros, kontrolės sistemos, žvalgybos pajėgumai ir infrastruktūra“, sakoma iniciatyvos projekte, tačiau pabrėžiama, kad pats projektas nebus NATO iniciatyva.
Nuogąstaujama, kad įgyvendinus projektą gali paaštrėti karo veiksmai, jei būtų užpultas ar numuštas koalicijos valstybės narės ar Rusijos orlaivis. Tačiau, kalbėdami apie riziką naikintuvų pilotams, projekto iniciatoriai ją įvertino kaip mažą, nes Rusijos pajėgumai po trejus metus trukusio karo „gerokai susilpnėjo“, o koalicijos orlaiviai bus daugiau kaip 200 km atstumu nuo teritorijos, prie kurios tikėtinai priartės Rusijos orlaiviai.
Šis atstumas tikriausiai bus dar didesnis, nes Rusija stengiasi išlaikyti savo orlaivius už smūgio zonos ribų.
Iniciatyvos autorių teigimu, 120 orlaivių dislokavimas, siekiant atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio puolimo, bus veiksmingesnis nei 10 tūkst. užsienio karių dislokavimas Ukrainos teritorijoje.
Vasario mėn. reaguodamos į Donaldo Trumpo administracijos bandymus greitai rasti Ukrainos krizės sprendimą be Europos, Europos Sąjungos šalys pradėjo oficialiai svarstyti savo karių siuntimo į Ukrainą galimybes. Ekspertų teigimu, siekiant sulaikyti Maskvą, Ukrainos teritorijoje gali prireikti nuo kelių dešimčių iki 150 tūkst. karių. Kremlius ne kartą yra aiškiai pareiškęs, kad kategoriškai nepritaria Europos karių siuntimui į Ukrainą.
