„Donaldo Trumpo sugrįžimas būtų naudingas sukrėtimas, kuris leistų Europos Sąjungai pajudėti į priekį, kaip pandemija (COVID-19 – red. past.) arba energetikos krizė dėl karo Ukrainoje“, – žurnalistams sakė neįvardytas aukšto rango ES diplomatas.
Pažymima, kad ši nuomonė, kurią anonimiškai išsakė ir kiti diplomatai bei ES pareigūnai, nėra susijusi su įsipareigojimu respublikonų kandidatui ar jo politinėms idėjoms.
„Politico“ metaforiškai pažymėjo, kad antroji D.Trumpo kadencija galėtų tapti „karčiais vaistais“, kurių ES reikia, kad įveiktų savo nesutarimus ir žengtų į priekį kaip stipresnis, vieningas blokas.
Net šeši žurnalistų kalbinti ES pareigūnai išsakė vertinimą, kad D.Trumpo prezidentavimas bus toks priešiškas Europai, kad blokas neturės kito pasirinkimo, kaip tik didinti išlaidas gynybai, stiprinti savo technologijų sektorių ir aiškiau apibrėžti savo politiką Kinijos atžvilgiu.
Vis dėlto pareigūnai pripažino, kad jie su skausmu prisimena pirmąją D.Trumpo kadenciją, kai jis koneveikė lyderius, vadino Briuselį „pragaro skyle“ ir pradėjo prekybos karą prieš bloką.
Pasak leidinio, akivaizdžiausia sritis, kurioje D.Trumpo prezidentavimas galėtų paspartinti pokyčius Europoje, yra Rusijos karas prieš Ukrainą.
Jei respublikonas sugrįš į Baltuosius rūmus, jo administracija gali padidinti spaudimą Europai dėl „naštos pasidalijimo“ iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo 1949 m., kai buvo įkurta NATO.
„Donaldas Trumpas padeda didinti informuotumą apie gynybos finansavimą, tačiau mums reikia tikro sukrėtimo, kad šios diskusijos peraugtų į kažką daugiau. Susitarimas dėl taikos plano Ukrainai tai visiškai pakeistų“, – dėstė vienas pareigūnas.
Kalbant apie ginklų finansavimo Ukrainai klausimą, nors šiuo metu grupė ES šalių nori bendrai skolintis pinigų (išleisdamos „euroobligacijas“), kad padidintų bendrą Kyjivui skiriamų lėšų sumą, tokios valstybės kaip Vokietija ir Nyderlandai tam priešinasi.
Kito „Politico“ šaltinio nuomone, tie, kurie siekia gynybinių euroobligacijų, tikisi, kad antroji D.Trumpo kadencija prezidento poste gali suaktyvinti šias šalis, panašiai kaip tai padarė pandemija, ir paskatinti jas pritarti bendram skolinimuisi. Ir atvirkščiai, Kamalos Harris pergalė „suteiktų dar daugiau amunicijos tiems, kurie priešinasi šiai idėjai, sakyti, kad [bendras skolinimasis] yra žlugęs“.
Dar viena sritis, kurioje Europa galėtų stipriai pasitempti, į Baltuosius rūmus vėl įžengus D.Trumpui, yra ekonomika.
„Prekybos srityje D.Trumpo sugrįžimas taip pat galėtų tapti varomąja jėga pokyčiams ir paskatinti bloką laikytis labiau protekcionistinio požiūrio, už kurį anksčiau pasisakė prancūzai.“, – rašo „Politico“.
Kita rinkėjų grupė, tylomis palaikanti D.Trumpo sugrįžimo perspektyvą – tie, kurie įsitikinę, kad atėjo laikas mesti iššūkį Kinijai tarptautinėje arenoje.
Joe Bideno prezidentavimo metu Vašingtono tonas Europos atžvilgiu buvo taikesnis ir nuosaikesnis. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas 2021 m. Europai, kalbėdamas apie santykius su Kinija, sakė, kad JAV „nevers savo sąjungininkų rinktis „mes arba jie“.
Tuo tarpu vėl valdant D.Trumpui, šis požiūris gali pasikeisti 180 laipsnių kampu – tai būtų palanku tiems, kurie jau griežia dantį ant Kinijos.
Laikas perimti vadžias
Kaip bebūtų, keli Europos pareigūnai išreiškė vertinimą, kad šį kartą Briuselis yra geriau pasirengęs galimai D.Trumpo pergalei.
2016 m. D.Trumpo pergalė ir jos pasekmės transatlantiniams santykiams buvo didžiulė staigmena didžiajai daliai Europos Sąjungos valstybių, tačiau dabar šalių lyderiai mano, kad geriau supranta, kas bus, ir ruošiasi galimiems to padariniams.
Nors D.Trumpas yra pakankamai nepopuliarus didžiojoje Europos dalyje, o jį palaikantieji praranda politinių taškų, „Politico“ pašnekovai pasidalijo įžvalgomis, kad galbūt Europai išties atėjo laikas prisiimti savo autonomiją ir pasiūlė ruoštis dideliems pokyčiams ES ir JAV santykiuose, nepaisant to, kas gaus postą Ovaliajame kabinete.
„Europiečiai turi perimti savo likimą į savo rankas, nepriklausomai nuo to, kas bus išrinktas JAV prezidentu“, – praėjusią savaitę per Prancūzijos televiziją sakė politikos ekspertas ir buvęs politikas Benjaminas Haddadas.