Kipro prezidentas Nicos Anastasiades ir Šiaurės Kipro Turkų Respublikos vadovas Mustafa Akinci dėl galimo salos suvienijimo diskutuoja jau pusantrų metų ir pastaraisiais mėnesiais susitinka kiekvieną savaitę.
Tikslas – susitarimą pasiekti iki šių metų pabaigos. Jei taip ir įvyktų, pirmaisiais 2017-ųjų mėnesiais būtų surengti atskiri referendumai – pietuose ir šiaurėje. Abiems teritorijoms pritarus suvienijimui, būtų ruošiamasi priimti naują Konstituciją.
Derybininkai iki šiol pasiekė pažangos sprendžiant klausimus dėl valdymo ir valdžios pasidalijimo. Tačiau vis dar nesutariama dėl teritorinės sąrangos, nuosavybės teisių ir saugumo.
Nors nuveikti dar reikia daug, o laiko – vis mažiau, tiek Kipro saloje, tiek Briuselyje nuotaikos pakilios.
„Dabar atėjęs toks metas, kai įmanoma suvienijimo nauda abiem pusėms, – teigė ES komisaras kiprietis Christos Stylianides, kuris penktadienį atvyks į Kiprą kartu su Bendrijos užsienio politikos vadove Federica Mogherini. – Pirmą kartą abiejose pusėse yra politikų, pasisakančių už kompromisą.“
Ar pasitrauks Turkijos kariai?
N.Anastasiades ir M.Akinci derybas atnaujins ant Pelerino kalno šalia Ženevos ežero lapkričio 7-11 dienomis.
Šiuo metu jiems svarbiausia susitarti, kur brėžti liniją, atskiriančią Kipro turkų bendruomenę šiaurėje ir Kipro graikus pietuose.
Dabartinėje Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje yra nemažai istoriškai graikiškų rajonų.
Nuo sprendimo priklauso atskirų namų ir net miestelių likimas. Kipro graikai nori, kad turkams tektų mažesnė teritorija, nes pietinėje dalyje gyvena daugiau žmonių, be to, dabartinėje Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje yra nemažai istoriškai graikiškų rajonų.
Vis dėlto yra ir didesnė problema. Ženevoje bus kalbamasi ir apie tai, kokį vaidmenį ateityje vaidins pietinės Kipro Respublikos suvereniteto garantai – Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
Be to, toli gražu neaišku, ką Ankara mano dėl galimo 30 tūkst. Turkijos karių išvedimo iš salos šiaurės. Abi šios problemos gali sugriauti visas derybas, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikrai nenori atiduoti įtakos Šiaurės Kipre.
Galiausiai Kipro graikai įtariai ir nepasitikėdami šnairuoja į Ankarą, ypač po to, kai liepą Turkijoje žlugo perversmas ir vyriausybė pradėjo tariamų jo organizatorių bei jų rėmėjų valymus.
„Neaišku, ar R.T.Erdoganas sutiks išvesti savo pajėgas. Jis po perversmo apskabė armiją, tad dabar norės kažką įrodyti, – teigė Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Michaelas Leighas. – Kipro graikai tikrai nesutiks su turkų pajėgų pasilikimu. Tiesa, įmanomas laipsniškas karių išvedimas.“
Antra vertus, R.T.Erdoganas Kipro suvienijime gali įžvelgti naudos: Nikosija gali nebetrukdyti turkų derybos dėl narystės ES, be to, būtų patenkinti amerikiečiai, o pastarieji kol kas nėra patenkinti Rusijos įtakos Turkijoje augimu.
Dabar arba niekada
Kiprą Jungtinių Tautų prižiūrima Žalioji linija padalino 1974 metais, kai po Kipro graikų įvykdyto karinio perversmo į salą įsiveržė Turkijos pajėgos.
Pietinės Kipro Respublikos vyriausybė pripažįstama beveik visur pasaulyje, išskyrus Turkiją, šalis yra ES narė. Tuo metu Šiaurės Kipro Turkų Respubliką pripažįsta tik Turkija.
Kipriečiai dėl salos suvienijimo jau balsavo 2004 metais, bet tuomet graikai balsavo prieš, nors turkai pasisakė už.
Kipriečiai dėl salos suvienijimo jau balsavo 2004 metais, bet tuomet graikai balsavo prieš, nors turkai pasisakė už.
Tiesa, anuomet Kipro graikus balsuoti prieš suvienijimą paragino šalies prezidentas, o šį kartą suvienijimui pritaria abiejų teritorijų lyderiai. Tiek N.Anastasiades, tiek M.Akinci apskritai sutaria dėl daugybės klausimų.
Abu jie sutinka, kad reikia skirti kompensacijas kipriečiams, prieš 42 metus praradusiems nekilnojamąjį turtą, kad turkų pusėje reikia atnaujinti įstatyminę bazę. Abu jie neprieštarauja bendros vyriausybės darbui.
Stabilumo sala regione?
Vis dėlto dar yra abejonių, ar bus suspėta surengti referendumus 2017 metų pradžioje. Antai M.Akinci įspėjo, kad ilgainiui pasaulyje aplinkybės gali pasikeisti taip, kad balsavimai bus nebeįmanomi.
Tačiau bent jau Briuselyje kone desperatiškai trokštama, kad būtų susitarta. Europos Sąjungą pastaraisiais metais purtė migrantų krizė, „Brexit“, karas Sirijoje, teroristiniai išpuoliai.
Negana to, šiomis dienomis dėl Belgijos prancūzakalbio Valonijos regiono užsispyrėliškumo iškilo grėsmė ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai.
Būtent dėl to, norėdama parodyti tvirtą paramą suvienijimo siekiui, F.Mogherini penktadienį skuba į Kiprą, kur susitiks su N.Anastasiades, M.Akinci ir Kipro užsienio reikalų ministru Ioanniu Kasoulidžiu.
„Kipras taps stabilumo sala Europoje ir ypač rytinės Viduržemio jūros pakrantės regione. Mes galime tapti taikaus krikščionių ir musulmonų sugyvenimo pavyzdžiu. Tai labai svarbu dabar, kai „Islamo valstybė“ bando supriešinti žmones pagal jų religiją ir kultūrą“, – teigė ES komisaras Ch.Stylianides.
