Europarlamentarai 433 balsais prieš 123 pritarė siūlymui Vengriją, kurią valdo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pavadinti „hibridiniu rinkimų autokratijos režimu“, „rimtai pažeidžiančiu“ ES demokratijos normas.
Iš dalies dėl to atsakomybė priskiriama ES valstybėms narėms, kurios užmerkė akis prieš galimus piktnaudžiavimus.
Rezoliucijoje parlamentarai reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių.
Įstatymų leidėjai taip pat pasmerkė „sąmoningas ir sistemingas Vengrijos vyriausybės pastangas pakenkti Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms“, tokioms kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.
Balsavimas buvo iš esmės simbolinis ir nekeičia ES sprendimų priėmimo eigos, nes svarbiems klausimams, pavyzdžiui, sankcijoms Rusijai, priimti reikia visų 27 valstybių narių, įskaitant Vengriją, vienbalsio pritarimo.
Įstatymų leidėjai, prieštaraujantys ataskaitai, kurioje pateikta rezoliucija, teigė, kad joje yra „subjektyvių nuomonių ir politiškai šališkų teiginių, joje atsispindi neaiškūs nuogąstavimai, vertybiniai vertinimai ir dvigubi standartai“.
Vis dėlto Vengrija jau seniai turi nesutarimų su kitomis bloko šalimis. Ji kartas nuo karto blokuoja bendrus pareiškimus, sprendimus ir renginius, pradedant aukšto lygio NATO susitikimais su Ukraina ir baigiant bloko balsavimu dėl pelno mokesčio ir bendra ES pozicija dėl Izraelio ir palestiniečių paliaubų.
Be to, Budapeštas nepritarė kai kurioms ES sankcijoms Maskvai, visų pirma Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho turto įšaldymui, taip pat su energetika susijusioms priemonėms prieš Maskvą.
V.Orbanas atmeta EP rezoliuciją dėl Vengrijos kaip „pokštą“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pasipiktino Europos Parlamento pareiškimu, kad jo šalis nebėra „visavertė demokratinė valstybė“.
V.Orbanas atmetė išvakarėse EP priimtą rezoliuciją su tokiu pareiškimu kaip „pokštą“.
„Man tai juokinga“, – sakė V.Orbanas Belgrade, kur jo artimas sąjungininkas Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius įteikė jam aukščiausią šalies apdovanojimą.
„Vienintelė priežastis, kodėl iš to nesijuokiame, yra ta, kad mums tai jau nusibodo. Tai nuobodus pokštas. Tai jau trečias ar ketvirtas kartas, kai Europos Parlamente priimama Vengriją smerkianti rezoliucija. Iš pradžių manėme, kad tai reikšminga. Bet dabar tai laikome pokštu“, – kalbėjo jis.
Belgrade viešintis V.Orbanas darkart pakartojo kritiką ES sankcijoms Rusijai dėl vasarį jos pradėto karo Ukrainoje.
„Kai žiūriu į sankcijas energetikos srityje, matau, kad mes, europiečiai, kurie esame energetikos nykštukai, ėmėmės sankcijų prieš energetikos milžinę“, – sakė V.Orbanas.
„Tai visiškai neįprastas reiškinys istorijoje, ir manau, kad tokie dalykai paprastai nėra geri. Šios sankcijos mums labai smarkiai kenkia. Jos mums kenkia, jos mums skausmingos, jos kainuoja daug pinigų“, – pridūrė jis.
Bendroje spaudos konferencijoje su V. Orbanu A.Vučičius pakartojo, kad Serbija neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai, nepaisant ES raginimų suderinti savo politiką su bloku, jei nori tapti jo nare.
„Serbija ir toliau eina Europos keliu, tačiau ji taip pat turi valstybinių ir nacionalinių interesų, nuo kurių negali trauktis ir nesitrauks“, – sakė A.Vučičius.
