„Slaptas V.Putino ginklas? Prie Švedijos krantų pastebėtas beluga“, „Begula Švedijoje: ar Hvaldimiras tikrai banginis-šnipas?“ – tokios antraštės keletą dienų buvo Europos laikraščiuose, rašoma Vokietijos visuomeninio transliuoto „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainėje.
Kalbama apie 2019 metų pavasarį Norvegijos teritoriniuose vandenyse pasirodžiusį ir dažnu svečiu ten tapusį banginį beluga.
Prieš porą dienų jis jau buvo pastebėtas Švedijos vandenyse. Jis visiškai nebijo žmonių ir, kas įdomiausia, anksčiau buvo su apykakle, ant kurios užrašas anglų kalba skelbė: „Inventorius Sankt Peterburgas“.
Todėl dabar daugelis mano, kad jis yra Rusijos šnipas.
Jam buvo suteiktas slapyvardis Hvaldimiras, jungiantis norvegišką žodį hval (banginis) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardą, rašo „Deutsche Welle“.
Ekspertai mano, kad beluga banginis yra maždaug 14 metų amžiaus ir anksčiau daug bendravo su žmonėmis, buvo dresuotas.
Tačiau ar tikrai gali būti, kad šis banginis su įranga ant nugaros šnipinėjo prie NATO šalies Norvegijos krantų?
„Deutsche Welle“ tai aptarė su buvusia Rusijos mokslų akademijos Severcovo vardo ekologijos problemų ir evoliucijos instituto mokslininke Olga Špak. Šiandien ji gyvena Ukrainoje ir dirba savanore Charkive.
Vardas buvo Andriūcha
O.Špak pasakojo, kad Hvaldimiras reguliariai leidžia laiką prie Europos krantų, ypač Norvegijoje.
Šis gyvūnas, jos žiniomis, iš pradžių buvo sugautas Ochotsko jūroje, kur belugos buvo gaudomos reguliariai – daugiausia delfinariumams.
„Tam tikras skaičius belugų, tikėtina, buvo perduotas Rusijos Federacijos gynybos ministerijai. Ji turi mokymo bazes, viena jų netoli Murmansko. „Google“ žemėlapiuose dar visai neseniai buvo galima matyti šią vietą, aptvarų išdėstymą. O vienas iš šių baltųjų banginių buvo kaip tik tarp gyvūnų, atrinktų kariniams mokymams, kariniams tikslams“, – aiškino mokslininkė.
Detalių ji sakė nežinanti, nes su tuo neturėjo nieko bendra, be to, viskas nevieša.
Tačiau jūrų žinduolių, banginių šeimos gyvūnų mokymas kariniais tikslais ir jų naudojimas tam nėra naujas dalykas, O.Špak cituoja „Deutsche Welle“.
Ji pasakojo, kad tai buvo daroma gana plačiai tiek JAV, tiek Sovietų Sąjungoje. Gyvūnų dresūros bazių buvo Kryme, Tolimuosiuose Rytuose, Barenco jūroje, o gal ir Baltojoje jūroje.
„Iš tiesų banginių šeimos gyvūnai ir irklakojai buvo dresuojami diversijų ir paieškos darbams. Anot jūrų žinduolių dresuotojų, anksčiau dirbusių Sovietų Sąjungoje tokiuose kariniuose delfinariumuose, pastaraisiais metais bent jau dresūra diversijoms buvo nustumta į antrą planą.
Iš esmės delfinus ir belugas dresavo paieškoms. Kokioms konkrečioms užduotims dresavo šį belugą, nežinau. Iki tol, kol jis Europoje netapo Hvaldimiru, kai buvo sugautas ir kurį laiką gyveno gana ramiame centre, jo vardas buvo Andriūcha. Man Andriūcha labiau patinka“, – „Deutsche Welle“ kalbėjo O.Špak.
Mano, kad pabėgo
Ant pirmąsyk pastebėto banginio buvo tarsi apykaklė. O.Špak sakė, kad tai tvirtinimo detalė, kuri uždedama ant gyvūno.
Teoriškai ant jos galima uždėti kamerą. Ar ji buvo, ar ne, mokslininkė nežino.
Beluga prisileisdavo žmones, todėl jau pirmosiomis dienomis, kai jis atplaukė į Norvegiją, minėta tvirtinimo detalė buvo nuimta.
„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba tarnybos žurnalistai mokslininkės paklausė, ar beluga buvo paleistas, ar pabėgo?
„Pabėgo! Jei gyvūnas dresuojamas atlikti kokį nors darbą, aišku, kad pirmiausia mokymas vyksta aptvaruose. Bet kai gyvūnas laikomas pakankamai dresuotu ir drausmingu, kai dresuotojai mano, kad pabėgimo pavojaus nėra arba tokia rizika nėra didelė, tada jis paleidžiamas į atvirą vandenį ir dresūra jau vyksta ten.
Tai tikriausiai nutiko, kai su juo pradėjo dirbti atvirame vandenyje – kažkuriuo metu jis persigalvojo sugrįžti. Ir iš tikrųjų plaukė, kur norėjo“, – svarstė buvusi Rusijos mokslų akademijos mokslininkė.
Anot O.Špak, beluga daug metų praleido nelaisvėje, su žmonėmis. Tačiau Norvegijoje pastebimas jau ne pirmus metus. O dabar – ir Švedijoje.
Jai akivaizdu, kad banginis adaptavosi.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, iš pradžių esą kilo abejonių, ar jis gali išgyventi. Netoliese nėra belugų populiacijos, todėl banginis praktiškai neturi galimybės susitikti su kitais savo rūšies atstovais.
„Norvegai aptarė keletą galimų variantų: ar įmanoma jį sugauti, kur nors pervežti, išsiųsti į reabilitacijos centrą ar delfinariumą... Buvo abejonių, ar jis išgyvens. Tačiau iš Rusijos reakcijos nebuvo.
Kartu yra daug reglamentų ir įstatymų, taisyklių ir konvencijų, pagal kurias negalima tiesiog paimti gyvūno, kuris aiškiai kam nors priklauso. Išleisti daug pinigų ir pastangų, kad jį sugautų, o paskui sulaukti pretenzijų iš kaimyninės šalies. Taigi buvo priimtas sprendimas nieko nedaryti. Ir šis banginis liko vienas prie Norvegijos krantų. Natūralu, kad jam nebuvo labai patogu. Šis gyvūnas yra pripratęs prie žmonių. Ieškojo kontakto su žmonėmis, buvo įpratęs būti maitinamas“, – pasakojo mokslininkė.
O.Špak teigimu, buvo neramu. Pagrindinės problemos buvo dvi. Pirma, kad jam truks maisto, jog nesugebės savarankiškai jo susirasti.
Antra – galimas banginio susidūrimas su valtimis.
„Jis atkeliavo į gana apgyvendintą Norvegijos vietovę, tiesą sakant, į prieplauką, kur daug motorinių katerių, motorinių jachtų. Ir, deja, toks likimas yra gana dažnas nelaisvėje buvusių banginių, delfinų, banginių šeimos gyvūnų, kurie skuba prie žmonių, nebijo žmonių ir vandens transporto priemonių, todėl savo gyvenimą dažnai baigia po varikliais.
Tačiau jam nieko nenutiko – jis išgyveno. Nors buvo situacijų. Jį norvegų aktyvistai fotografavo, filmavo – ir ant jo buvo sužeidimų žymių, matyt, porą kartų buvo sužalotas. Bet, kaip matome, keletą metų jis jautėsi gerai“, – pastebėjo mokslininkė.