Realybės dozė: Europoje jau liejasi abejonės dėl Rusijos geopolitinės vakcinos „Sputnik V“

Nors Kremlius trimituoja, esą prieš dvi savaites prestižiniame medicinos mokslo žurnale „The Lancet“ paskelbta studija įrodo, kad rusiška vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“ itin veiksminga, Europoje iš pradžių skambėjusius sveikinimus keičia klausimai, ką sumanė Maskva. Ekspertai įspėja, kad Rusijai ši vakcina nuo pat pradžių buvo geopolitinis įrankis.
„Sputnik V“ vakcina
„Sputnik V“ vakcina / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

Gali būti, kad „Sputnik V“ vakcina iš tiesų veiksminga ir kad optimizmas nėra nepagrįstas. Tarkime, Rusiją dėl to net pasveikino ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Tačiau žodžiai yra viena, o darbai – visai kas kita. Analitikai įspėja, kad ES šalių lyderiai, prieš svarstydami, ar nereikėtų įsigyti šios vakcinos dozių, atidžiai įvertintų situaciją.

O situaciją trečiadienį gana tiksliai apibūdino pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji pareiškė: „Turiu pasakyti, kad mums vis dar įdomu, kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus vakcinos dozių, nors nerodo pažangos skiepydama savo pačios žmones. Šis klausimas reikalauja atsakymo.“

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen
„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

U.von der Leyen pridūrė, kad Rusija, norėdama, kad Europos vaistų agentūra (EMA) patvirtintų „Sputnik V“ naudojimui Bendrijoje, turėtų įsileisti inspektorius į gamyklas ir suteikti prieigą prie absoliučiai visų duomenų apie vakciną.

Propagandinė linija

Ekspertai kol kas mano, kad skaidrumo iš Rusijos tikėtis naivu. Iškalbinga esą vien tai, kad Rusija tikina, jog EMA jau visiškai netrukus uždega žalią šviesą „Sputnik V“, bet agentūra kaip tik tikina, kad jokių duomenų dar nėra gavusi.

Anot Valstybės valdymo meno instituto Ispanijoje tyrėjo Nico de Pedro, Rusija iš esmės vykdo sau įprastą pasaulinę dezinformacijos kampaniją – šlovina savo produktą, bet sėja abejones dėl vakarietiškų vakcinų saugumo ir veiksmingumo.

„Kai rusai turi ką nors, kas, jų manymu, yra strategine prasme naudinga Kremliui, dedamos pastangos reklamuoti savo vakciną ir menkinti kitas“, – teigia N.de Pedro, raginantis atkreipti dėmesį į Rusijos valstybinės žiniasklaidos turinį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina „Sputnik V“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina „Sputnik V“

Tarkime, kaip minėta, praėjusią savaitę Rusijos spauda skelbė, kad EMA jau svarsto prašymą patvirtinti „Sputnik V“, nors tai nėra tiesa. Kitose publikacijose rašome, esą kompanija „Pfizer“ klastojo klinikinių tyrimų duomenis.

Dalyje šių straipsnių skaitytojams peršama mintis, esą Vakarai kritikuoja rusišką vakciną, nes negali susitaikyti su tuo, kad Rusijos mokslas pažangesnis.

Rusijoje skiepijasi mažai žmonių, nors dozių tikrai užtenka. O tai byloja apie paradoksą – jei visą laiką melavote, tai tą akimirką, kai pasakysite teisybę, niekas jumis nebetikės

„Visa tai akivaizdu. Be jokios abejonės, tokia žinutė – Kremliaus nurodymas. Tai ateina iš viršaus“, – sako N.de Pedro.

„Sputnik V“ kol kas patvirtinta 29 šalyse, kurių daugelis yra tradicinės Rusijos sąjungininkės. Tačiau analitikas pastebi, kaip Maskva rizikuoja – esą sunku apsaugoti rusus nuo propagandinės kampanijas prieš vakcinas, kuri šiaip skiriama Vakarams, ir kartu skatinti juos skiepytis „Sputnik V“.

„Rusijoje skiepijasi mažai žmonių, nors dozių tikrai užtenka. O tai byloja apie paradoksą – jei visą laiką melavote, tai tą akimirką, kai pasakysite teisybę, niekas jumis nebetikės“, – pabrėžia N.de Pedro.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Savanoriui leidžiama rusiška vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Savanoriui leidžiama rusiška vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“

Vengrija jau skiepija

Žinoma, „Sputnik V“ atstovai ir rėmėjai Rusijoje į reikalą žvelgia visiškai priešingai.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo, kuris finansavo vakcinos kūrimą, vadovas Kirilas Dmitrijevas teigia, kad jo komanda yra dezinformacijos kampanijos auka, o iš tikro „Sputnik V“ yra „geriausia pasaulyje“.

Diskusijoms toliau verdant, palankiau į „Sputnik V“ vakciną žvelgia vis daugiau šalių Europoje – jau ne tik Vengrija, bet ir Slovakija, ir Kroatija išsakė paramą šiems skiepams bei jau derasi su Maskva. Lietuvos vyriausybė teigia rusiškų vakcinų nepirksianti.

„Tai košmaras“, – sako žaliesiems atstovaujanti vokietė europarlamentarė Viola von Cramon-Taubadel, kuri Rusijos strategiją dėl „Sputnik V“ lygina su šaliai gėdą užtraukusiais dopingo skandalais.

Politikės teigimu, Kremliaus vilionės kelia pavojų pačios ES vakcinavimo strategijai, nes pavienės šalys gali ryžtis atsisukti į Rusiją ir pirkti jos vakcinas – jei Bendrijai ir toliau trūks vakarietiškų vakcinų.

„Scanpix“ nuotr./Viola von Cramon-Taubadel
„Scanpix“ nuotr./Viola von Cramon-Taubadel

Ryškiausias pavyzdys – Vengrija, kurioje žmonės jau skiepijami „Sputnik V“ vakcina. Tokie vienašališki veiksmai Bendrijoje įmanomi, bet, pasak V.von Cramon-Taudabel, kenkia bendrai ES strategijai.

„Rusija kontroliuoja laboratorijas ir klinikas, kur buvo bandoma vakcina. Abejotina, kad atitinkami visi tarptautiniai kriterijai. Mes siekiame, kad standartai būtų aukšti, bet tai neįmanoma, kai pasiekiami skubūs dvišaliai susitarimai“, – tvirtino europarlamentarė.

Ji pažymėjo, kad Rusija jau sėkmingai kursto įtampą Ukrainoje – į okupuotą Donbasą neseniai buvo pristatytas „simbolinis vakcinų dozių kiekis“.

Kur duomenys apie tūkstančius savanorių?

O kaipgi publikacija „The Lancet“? Vasario 2-ąją pasirodžiusiame straipsnyje teigiama – su recenzentų iš Vakarų palaiminimu – kad „Sputnik V“ veiksmingumas siekia 91,6 proc.

Tačiau paskelbtais trečiosios stadijos klinikinių tyrimų rezultatais vis garsiau abejojama. Ryškiausias kritikas – Templo universiteto Pensilvanijoje dirbantis biologijos profesorius Enrico Bucci, savo abejones su būriu kolegų išdėstęs savo tinklaraštyje.

Mokslininkas jau pernai kritikavo „Sputnik V“ kūrėjų pateiktus preliminarius duomenis apie vakciną, o dabar teigia: „Taip, žengtas žingsnis į priekį. Tačiau svarbiausia – gebėjimas patikrinti informaciją, o jo nėra.“

E.Bucci atkreipia dėmesį, kad paskelbtoje medžiagoje yra netikslumų. Be to, „Sputnik V“ tyrėjų komanda atsisakė suteikti nepriklausomiems tyrėjams prieigą prie „žalių“ duomenų – tik taip įmanoma sutikrinti, ar informacijoje nėra vadinamųjų anomalijų.

Researchgate nuotr./Enrico Bucci
Researchgate nuotr./Enrico Bucci

Kokie tie netikslumai? „The Lancet“ paskelbtoje studijoje remiamasi lapkričio 24-osios duomenimis apie 14,9 tūkst. klinikinių tyrimų dalyvių, kurie buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Bet dar lapkričio 11 dieną pats Rusijos tiesioginių investicijų fondas skelbė, kad abiem dozėmis buvo paskiepyti 16 tūkst. savanorių. Kiek vėliau – kad abiejų dozių sulaukė 19 tūkst. savanorių.

Nėra jokio paaiškinimo, kodėl duomenys apie kelis trūkstamus tūkstančius paskiepytųjų nebuvo įtraukti į „The Lancet“ studiją. Pasak E.Bucci, tai gali reikšti, kad Rusija nori nuslėpti jai nepalankią informaciją apie vakcinos saugumą ar veiksmingumą.

„Tokiu neskaidrumu kitų vakcinų gamintojai nepasižymi – net Kinijos kompanijos, kurios suteikia daug informacijos, o ši nuosekli“, – tvirtino mokslininkas, kuris su kolegomis jau kreipėsi į „The Lancet“.

Pasak E.Bucci, Rusija nori nuslėpti jai nepalankią informaciją apie vakcinos saugumą ar veiksmingumą.

Rusija, aišku, neigia bet kokius įtarimus. Savo ruožtu kiti tyrėjai laikosi labiau subalansuoto požiūrio – pavyzdžiui, Kento universiteto atstovas Jeremy Rosmanas pažymi, kad ir kitų vakcinų kūrėjai nesuteikė nepriklausomiems mokslininkams prieigos prie „žalių“ duomenų.

Bet ir J.Rosmanas sutinka, kad yra pagrindo nerimauti. Esą vykdant tyrimus būta paslydimų, ir, taip, ne visi, kurie buvo paskiepyti, tapo „The Lancet“ paskelbtos studijos dalyviais – gali būti, kad buvo išrankioti palankiausi duomenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų