Europoje kyla dar viena siena: 8 užkardų gynybinė linija bus skirta apginti NATO nuo Rusijos

Ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad tai yra šalies nacionalinė atgrasymo ir gynybos programa, didžiausia nuo 1945 m. Lenkijos rytinės sienos, rytinio NATO flango, stiprinimo operacija.

Politiniame dokumente paskelbtoje schemoje parodytas vienas planuojamos „pasienio zonos“ segmentas.

Lenkijos kariai patruliuoja Lenkijos-Baltarusijos sieną. / Kuba Stezycki / REUTERS

Joje numatytos mažiausiai aštuonių skirtingų tipų gynybos priemonės: nuolatinė tvora, spygliuota viela, prieštankinis griovys, prieštankinių kliūčių laukas, minos, kitas griovys, augmenijos linija.

Pareigūnai taip pat nurodė, kad planuojama stiprinti perspėjimo ir sekimo sistemas bei elektroninės kovos sistemas, taip pat įrengti priešakines operacijų bazes.

Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła nurodė, kad šis projektas sustiprins Lenkijos pajėgumus pasipriešinti, apribos priešo pajėgų judrumą ir apsaugos Lenkijos karius bei civilius gyventojus.

Rusijos ir Lenkijos siena yra su Kaliningradu, šiaurėje esančiu Rusijos eksklavu. Ji taip pat ribojasi su Baltarusija, kuri tapo Rusijos pajėgų placdarmu invazijos į Ukrainą pradžioje.

Plane teigiama, kad ne visos pasienio teritorijos bus maksimaliai sustiprintos – tačiau detalus suskirstymas nepateikiamas. Lenkija turi apie 225,3 km ilgio sieną su Rusija ir apie 402,33 km ilgio sieną su Baltarusija.

Paviešintame dokumente tvirtinama, kad „Rytų skydas“ apims apie 700 km pasienio teritorijų.

Lenkijos gynybos ministerija/Lenkijos sienos gynybos projektas

„Programa „Rytų skydas“ apims beveik 700 km pasienio ruožą, iš kurių 400-500 km bus kuriama įvairaus sudėtingumo įvairių tipų įtvirtinimų infrastruktūra. Pagrindinė priežastis, kodėl vykdome šią programą ir atitinkamai karinę operaciją, yra siekis padidinti šalies atsparumą, atgrasyti ir pasirengti pasienio regiono gynybai. Šį aspektą suprantu ne tik didelio intensyvumo ir simetrinio, bet ir asimetrinio bei hibridinio konflikto kontekste“, – kalbėjo Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła.

Tuo tarpu Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad gynybos darbai prasidės šiais metais ir bus baigti iki 2028 m. Tuo tarpu vicepremjeras Cezary Tomczykas apskaičiavo, kad išlaidos tam sieks 2,36 mlrd. eurų.

Šis projektas vykdomas bendradarbiaujant su Estija, Lietuva ir Latvija, kurios suinteresuotos saugumo lygmens regione didinimu.

Negana to, Lenkija gynybai skiria didesnę BVP dalį nei bet kuri kita NATO narė, įskaitant Jungtines Valstijas.

Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, ne kartą kalbėjo apie grėsmę iš Rusijos, jeigu ji pasieks pergalę Ukrainoje. Vyrauja nuomonė, kad Rusija gali užpulti kitas Europos šali. Pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatas tai greičiausiai į platesnio masto karą įtrauktų ir JAV.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos nacionalinio saugumo agentūros vadovas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalis per ateinančius trejus metus – iki 2026 m.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos kariai

Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kovo mėnesį taip pat nurodė, kad Europa atsidūrė „prieškarinėje eroje“ ir turi skubiai pasirengti.

Kitos šalia Rusijos esančios šalys taip pat stiprina savo sienų apsaugą. Anksčiau pranešta, kad Baltijos šalys prie savo sienų su Rusija ir Baltarusija taip pat planuoja didelius įtvirtinimus, įskaitant bunkerius.

Pirmadienį pranešta, kad šešios NATO šalys – Lenkija, Suomija, Norvegija ir trys Baltijos šalys – taip pat planuoja „bepiločių lėktuvų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos.

Lenkiją ir Baltarusiją jau skiria siena, kurią praėjusiais metais pastatė ankstesnė Lenkijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią migracijai.

Lenkija ir jos kaimynės sako, kad Rusija taikosi į jas siųsdama migrantus per jų sienas ir rengdama kibernetines atakas, o šiuos veiksmus vadina Rusijos pastangomis destabilizuoti Europą.