Senosios tomo kopijos šiuo metu saugomos „nuodų kabinetu“ vadinamoje Nacionalinės Bavarijos bibliotekos zonoje. Ekspertų komanda atidžiai tikrina kiekvieną prašymą apžiūrėti knygą ir taip saugo žalingą tekstą nuo tų, kurie gali bandyti jį išaukštinti.
Bibliotekos istorikas Florianas Seppas, dėdamas autobiografinį Adolfo Hitlerio manifestą ant stalo, perspėja: „Visuomenei ši knyga yra pernelyg pavojinga“.
Nepaisant to, jog knyga anksčiau buvo laikoma nacių Biblija, o perspausdinimas uždraustas dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, „Mano kova“ greitai sugrįš į Vokietijos knygynus.
Metų metus Bavarijos valstija, kuriai priklausė autorinės knygos teisės, draudė perspausdinti knygą. Kadangi ši teisė nebegalios nuo gruodžio, kitų metų pradžioje knyga pirmą kartą po A.Hitlerio mirties vėl išvys dienos šviesą. Naujas leidimas palydimas aistringų diskusijų apie istoriją ir antisemitizmą bei rašytinio žodžio galią.
Naująjį leidimą finansuos Vokietijos mokesčių mokėtojai. Teigiama, jog 2000 puslapių knyga, leidžiama su komentarais ir analize, bus naudojama kaip akademinis įrankis, o ne vadovas šių dienų fašistams.
Nors valdžia siekia uždrausti elektroninėms parduotuvėms kaip Amazon.com pardavinėti knygą Vokietijoje, naujos „Mano kovos“ kopijos internetu pasiekiamos visame pasaulyje. Indijoje ši knyga populiari kaip savipagalbos priemonė hindu nacionalistams, o Japonijoje buvo išleistas šia knyga paremtas komiksas. Europoje taip pat auga entuziastų gretos – Graikijos neonacių partija „Auksinė aušra“ šią knygą pardavinėja savo knygyne Atėnuose.
Nepaisant naujame leidime randamo akademinio konteksto, kritikai baiminasi, jog tai leis A.Hitlerio balsui sklisti iš kapo.
Levi Salomonas, Berlyne įsikūrusio Žydų demokratijos ir kovos su antisemitizmu forumo atstovas spaudai teigė: „Aš visiškai prieš „Mano kovos“ publikavimą. Ar įmanoma paaiškinti šėtoną? Ar įmanoma paaiškinti tokį žmogų kaip A.Hitleris? Ši knyga prasilenkia su žmogiškąja logika“.
Daug skirtingų nuomonių sulaukęs naujasis knygos leidimas iliustruoja nepatogų klausimą, kaip Vokietija turėtų priimti savo praeitį. Iš pradžių Bavarijos valdžia pažadėjo skirti 575 tūkst. dolerių paremti publikaciją istoriniais tikslais, tačiau pažadą atsiėmė po to, kai 2012-aisiais Bavarijos gubernatorius lankėsi Izraelyje ir sulaukė kritikos iš Holokausto aukų.
Naująjį leidimą inicijuojantis Miunchene įsikūręs Naujųjų laikų istorijos institutas pateko į keblią padėtį. Įstaiga, nuo penktojo dešimtmečio analizuojanti nacių eros kilimą ir padarinius, spausdino A.Hitlerio kalbas su aiškinamaisiais komentarais. „Mano kova“ tapo vieninteliu dar nepublikuotu svarbiu darbu, tad nuo 2012-ųjų mokslininkų komanda ruošia naująjį leidimą.
Nepaisant opozicijos, daugiausia žydų ir išgyvenusiųjų Holokaustą, institutas nusprendė publikuoti „Mano kovą“ iš įprastinio savo biudžeto. Šią užduotį palengvino tai, jog Bavarijos valdžia leido pasilikti pradinę dotaciją, skirtą kitoms mokslinėms reikmėms.
Instituto direktoriaus pavaduotojas Magnusas Brechtkenas teigė: „Suprantu, jog kai kas gali jaustis nepatogiai, jog dramatišką vaidmenį turėjusi knyga vėl prieinama visuomenei. Kita vertus, tai puiki istorinio švietimo priemonė – tam, kad užkirstume kelią tragiškiems padariniams, publikacijoje pridėti tinkami komentarai ir paaiškinimai“.
Priešingai populiariai nuomonei, „Mano kova“ niekada nebuvo uždrausta pokario Vokietijoje – buvo uždraustas jos perspausdinimas.
„Mano kovą“ A.Hitleris parašė kalėdamas Bavarijoje iškart po nepavykusio nacių sukilimo 1923-aisiais Miunchene. Knyga buvo publikuota dviem tomais 1925-aisiais ir 1926-aisiais, o vėlesni papildyti leidimai tapo nacių vadovėliu. Trečiojo Reicho gyvavimo metais kai kuriuose Vokietijos miestuose knyga buvo dalinama arijams jaunavedžiams kaip vestuvinė dovana.
Hitlerio knyga taip pat padėjo pamatą Holokaustui. Joje rašoma: „Žydai yra ir visada išliks amžinais parazitais, išlaikytiniais, piktybinėmis bakterijomis, kurios tuoj pat pasklinda visur, kur randa bent kiek derlingą dirvą“.
Priešingai populiariai nuomonei, „Mano kova“ niekada nebuvo uždrausta pokario Vokietijoje – buvo uždraustas jos perspausdinimas. Iš daugiau nei 12,4 milijono kopijų, egzistavusių prieš 1945-uosius, tūkstančiai jų išliko iki šių dienų. Senosios kopijos vis dar pardavinėjamos antikvariniuose knygynuose. Tačiau visuomenės prieiga prie knygos gerokai apribota. Pavyzdžiui Miuncheno bibliotekoje ją apžiūrėti leidžiama tik tuo atveju, jei tai bus naudinga akademiniams ar istorijos tyrimų tikslams. Bavarijos valdžia nesėkmingai kovoja su vokiškais leidimais, publikuojamais internete.
Anot M.Brechtkeno, naujasis leidimas paaiškins, kaip A.Hitleris pasisavino savo idėjas iš kitų šaltinių bei paneigs rasistinius tvirtinimus. Bavarijos valdžia pažadėjo bausti visus, siekiančius publikuoti versiją be komentarų.
Atsiranda vis daugiau knygos leidimui prieštaraujančių žmonių. Miuncheno žydų bendruomenės vadovė Charlotte Knobloch teigė: „Ši knyga yra blogis. Tai pati baisiausia antisemitinė propaganda ir holokausto vadovas. Tai tarsi Pandoros skrynia, kuri kartą atidaryta nebegali būti uždaryta“.
