Nors snigti Bosnijoje pagaliau apstojo, tačiau šalį sukausčius stipriems šalčiams oro temperatūra pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose nukrito iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Tūkstančiai žmonių liko be elektros. Elektros tiekimas nutrūko ir istorinio Mostaro miesto rajone, garsėjančiame XVI amžiaus Osmanų tiltu, kur be šviesos buvo likę maždaug 15 tūkst. namų.
Šalčiai Europoje jau pareikalavo daugiau nei 400 žmonių gyvybių. Daugiausia žmonių sušalo rytinėje kontinento dalyje – Lenkijoje ir Ukrainoje, kur iš viso užregistruota daugiau nei 200 mirties nuo sušalus atvejų. Šalčiai tapo dar kelių dešimčių žmonių netiesiogine mirties priežastimi – kai kurie jų mirė apsinuodiję smalkėmis dėl netinkamai kūrenamų krosnių.
Bosnijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Uma Sinanovič pranešė, kad ypač sudėtinga padėtis yra šalies pietiniuose Nevesinės ir Berkovicų rajonuose.
„Regione jau dvi dienas nutrūkęs elektros tiekimas, nutrūkę telefonų laidai. Tai tikra katastrofa“, – sakė Bosnijos serbų civilinės gynybos tarnybos atstovas Draganas Starkas.
Bosnijos valdžios pareigūnai trečiadienį į atokius Mostaro ir Kalinovičiaus rajonus išsiuntė penkis civilinius ir karinius sraigtasparnius su būtiniausių produktų, tokių kaip miltai ar aliejus, daviniais. Ligoniai tais pačiais sraigtasparniais buvo skraidinami į ligonines.
Tuose rajonuose, kur nutūpti būdavo neįmanoma, maisto daviniai buvo nuleidžiami lynu.
Bosnijos valdžios pareigūnai pranešė, kad trečiadienį šalyje buvo užregistruota septinta šalčio auka.
Rusijoje šiemet per šalčius jau mirė 110 žmonių, iš jų 40 – vasario mėnesį, informavo šalies pareigūnai.
„Toks oras būna tik kartą per penkerius metus, paprastai būna daug šilčiau“, – sakė maskvietis Pavelas Sterlikovas.
Ledų sangrūdos blokavo kai kurias Dunojaus, kuriuo eina vienas pagrindinių Europos laivybos kelių, atkarpas. Nuo Kroatijos sienos iki Belgrado priemiesčių užšalęs maždaug 180 kilometrų upės ruožas. Nepraplaukiama panašaus ilgumo upės atkarpa nuo Kostolačo iki Rumunijos pasienyje esančios hidroelektrinės.
Serbijos pareigūnas Nikola Marjanovičius pasakojo, kad iš Prahovo uosto rytinėje dalyje išplaukęs ledlaužys mėgina pravalyti upę ir apsaugoti vandens kelią nuo visiško užšalimo.
Maždaug 40-yje Serbijos gyvenviečių, kur dėl sniego apie 70 tūkst. gyventojų liko izoliuoti nuo išorinio pasaulio, paskelbta nepaprastoji padėtis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Tiek sniego šiuo metu yra Sarajeve |
Bene sunkiausiai iš visų Balkanų šalių šalčius išgyvena atokių Kroatijos kaimelių gyventojai, ypač pietinėje šalies dalyje, kur elektros jau šeštą dieną neturi daugiau nei 100 gyvenviečių.
Bulgarijos šiaurės rytuose Dunojaus lygumoje dėl sniego ir pūgų nuo antradienio sustabdytas visas eismas. Dėl ledo uždaryta pagrindinė sienos su Rumunija perėja.
Pirmadienį neatlaikius užtvankos dambai, ledinis vanduo užliejo Biserio gyvenvietę ir nusinešė mažiausiai aštuonių žmonių gyvybes, dar dviejų dingusiųjų ieško gelbėtojai. Dėl šios nelaimės visoje Bulgarijoje paskelbta gedulo diena.
Pareigūnams perspėjus dėl galimų potvynių, kurie gali kilti per atlydį pavasarį, vyriausybė suskubo tvirtinti dambas ir upių pakrančių pylimus.
Vis tik labiausiai per šalčius nukentėjo Ukraina, kur speigas pareikalavo 131 žmogaus gyvybės. Šimtai automobilių liko įstrigę pusnyse Krymo pusiasalyje.
Rumunijoje užregistruoti dar trys mirties nuo šalčio atvejai; iš viso šalčio aukų skaičius šalyje išaugo iki 41.
Tuo tarpu Vengrijos centrinis bankas pranešė, kad, gelbstint benamius nuo speigo tiesiogine prasme buvo deginami pinigai – į briketus perdirbtos krūvos nebenaudojamų forintų banknotų.
Italijoje sniego užklotoje atokioje Trazako gyvenvietėje buvo pastebėti klaidžiojantys išbadėję vilkai, tuo tarpu Berlyno zoologijos sodo prižiūrėtojai dėl šalčio buvo priversti šildomose patalpose uždaryti žirafas ir antilopes, kurioms į lauką leidžiama išeiti ne ilgiau nei po pustrečios valandos.
Nors didžiąją Europos dalį toliau kausto šaltis, Nyderlandų gyventojai nekantraudami laukia, kada visiškai užšals vandens kanalai, ant kurių pirmą kartą po 15 metų pertraukos bus rengiamos legendinės čiuožinėjimo varžybos.
Vadinamosios „Elfstedentocht“ (11 miestų) lenktynės, laikomos vienu labiausiai alinančių čiuožimo renginių, sutraukia tūkstančius dalyvių, kurie bando užšalusiais kanalais įveikti beveik 200 km ilgio trasą, einančią per 11 Fryzijos provincijos miestų. Vis tik kai kuriose dalyse ledas lieka plonas.
Antradienio naktį Prancūzijoje buvo užregistruotas visų laikų elektros energijos sunaudojimo rekordas, Paryžiuje snyguriavo. Šią žiemą šalyje dėl šalčio mirė penki žmonės.
Meteorologai prognozuoja, kad bent jau iki kitos savaitės šaltis iš Europos nesitrauks.
