Europoje vėl įsibėgėja kaukių karai – bet jie jau kitokie

Pernai pavasarį daugiausia ginčytasi dėl to, ar kaukės apskritai padeda apsiginti nuo užsikrėtimo koronavirusu, o dabar diskutuojama apie kaukių tipus. Mat kai kuriose šalyse skelbiama, kad paprastų ar savadarbių kaukių nebeužtenka, skelbia „Politico“.
Bavarijos žemės vadovas Markusas Söderis su FFP2 respiratoriumi
Bavarijos žemės vadovas Markusas Söderis su FFP2 respiratoriumi / „Scanpix“ nuotr.

Kai kurios valstybės jau reikalauja, kad viešose vietose žmonės dėvėtų nebe paprastas kaukes, o geriau nuo viruso apsaugančius respiratorius – suprask, 2020 metų rekomendacija, pagal kurią užtenka tiesiog savadarbės medžiaginės kaukės ar net ant veido užsmaukto šaliko, nebetinkama.

Vis dėlto daug kitų šalių, taip pat Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), toliau skelbia, kad medžiaginio uždangalo užtenka.

Ekspertai, pasisakantys už kokybiškesnę apsaugą, tvirtina, kad sprendimų priėmėjai – vyriausybės – iš esmės negali apsispręsti, kokiais moksliniais argumentais remtis.

Daug politikų esą iki šiol abejoja dėl kaukių naudos, ne visur jos ir privalomos, o tokiu atveju šie pareigūnai net nėra linkę diskutuoti dėl kaukių tipo, kainos ir prieinamumo.

Kai kur jau privalomi respiratoriai

Audrų dėl kaukių netrūko nuo pat pandemijos pradžios, kai praėjusių metų kovą PSO skelbė, kad sveiki žmonės neprivalo jų nešioti.

Jau balandį organizacija pakeitė poziciją ir ėmė tvirtinti, kad kaukės naudingos. Europos šalių vyriausybės pasičiupo šią rekomendaciją ir, jaučiant asmens apsaugos priemonių stygių, netgi pačios pradėjo platinti gaires, kaip patiems pasigaminti medžiagines kaukes.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Moteris su paprasta chirurgine kauke
Arno Strumilos / 15min nuotr./Moteris su paprasta chirurgine kauke

Nuo to laiko didesni debatai bent jau Europoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, JAV, dėl konkrečiai kaukių dėvėjimo nevyko, nors protestų dėl karantininių apribojimų netrūksta iki šiol.

Tačiau dabar, kai po Europą plinta labiau užkrečiamos ir, panašu, didesnį mirštamumą nulemiančios koronaviruso atmainos, dalis valstybių – Vokietija, Austrija, Prancūzija ir kitos – griežtina taisykles. Kai kuriais atvejais įvestas privalomas FFP2 respiratorių dėvėjimas.

Apie tokią tvarką – privalomus respiratorius – dar sausį pranešė Vokietijos Bavarijos žemė. Netrukus ir visoje šalyje tapo privaloma dėvėti respiratorius parduotuvėse ir viešajame transporte.

Sausio 25-ąją prie kaimynės prisijungė Austrija – su identiškais reikalavimais. Savo ruožtu Prancūzijos institucijos rekomendavo nenešioti savadarbių kaukių, neatitinkančių tam tikrų kriterijų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žmogus su respiratoriumi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žmogus su respiratoriumi

„Medžiaginės ar mėlynos ir baltos chirurginės kaukės neleidžia jums iškvėpti viruso į kitus žmones. Bet FFP2 respiratoriai apsaugo jų nešiotojus nuo viruso įkvėpimo“, – aiškina britų Vorviko medicinos mokyklos profesorius Lawrence'as Youngas.

Visgi daug kitų Europos šalių, taip pat PSO, nėra linkusios keisti iki šiol galiojusių taisyklių. PSO atstovė Maria Van Kerkhove tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, jog virusas perduodamas kitaip, nei skelbta iki šiol.

„PSO neplanuoja keisti savo rekomendacijos. Riboti moksliniai duomenys dėl kaukių bendruomeninėje aplinkoje leidžia nerekomenduoti dėvėti aukštesnio lygio kaukių“, – teigė M.Van Kerkhove.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maria Van Kerkhove
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maria Van Kerkhove

Klinikiniai ar laboratoriniai tyrimai?

Taip tvirtinti netikslu, teigia Austrijoje veikiančio Pažengusių studijų instituto Sveikatos ekonomikos ir sveikatos politikos skyriaus vadovas Thomas Czypionka.

Jis primena, kad daug tyrėjų laikosi pozicijos, jog vieninteliai tinkami įrodymai yra „auksinis standartas“ – atsitiktinių imčių kontroliuojamieji klinikiniai tyrimai. Visa kita – niekai.

„Jei taip suprantamas įrodymais paremtas medicinos mokslas ir jei teigiama, kad nėra kaukių efektyvumo įrodymų, žinoma, jog daroma išvada nerekomenduoti kaukių“, – sako Th.Czypionka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kaukės dėvėjimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kaukės dėvėjimas

Ir tuoj pat priduria: esmė tai, kad per pandemiją nebuvo įmanoma atlikti klinikinių tyrimų. Įvairių šalių mokslininkai nutarė, kad dėl potencialios užsikrėtimo grėsmės būtų neetiška vieną tyrimo dalyvių grupę versti dėvėti kaukes, o kitą – jų nedėvėti.

Vietoj to sprendimų priėmėjai turėjo remtis stebėjimo tyrimais, paremtais duomenimis iš laboratorijų. Tik, kaip minėta, kai kuriems mokslininkams, vertinantiems tik klinikinius tyrimus, toks požiūris netiko.

Laboratoriniai tyrimai vis dėlto parodo, kad dėvint kaukę rizika įkvėpti viruso gerokai sumažėja. Be to, efektyvumas tuo didesnis, kuo kokybiškesnė kaukė ar respiratorius.

„Tokie mokslininkai nemano, kad laboratorijų duomenys yra tikri moksliniai įrodymai“, – teigė Lesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje virusologas Julianas Tangas.

Anot šio mokslininko, laboratoriniai tyrimai vis dėlto parodo, kad dėvint kaukę rizika įkvėpti viruso gerokai sumažėja. Be to, efektyvumas tuo didesnis, kuo kokybiškesnė kaukė ar respiratorius.

Galiausiai JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų neseniai paskelbtos išvados, paremtos būtent darbu laboratorijose, liudija, kad dviejų kaukių nešiojimas vienu metu irgi žymiai sumažina užsikrėtimo pavojų.

„Klinikinių tyrimų yra, bet jų išvados daugiausia neaiškios. Iš esmės svarbiausia tai, kad geresnės kaukės nešiojimas bendraujant su kitais žmonėmis jus tikrai apsaugos – jei tik nebus pernelyg nepatogu“, – pabrėžė J.Tangas.

Kita vertus, Europos regiono Visuomenės sveikatos mokyklų asociacija laikosi kitokios pozicijos. Ji skelbia, kad laboratoriniuose tyrimuose nėra atsižvelgiama į užsikrėtimo grėsmę, o dėl to esą neįmanoma suformuluoti saugaus elgesio apibrėžimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsauginė veido kaukė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsauginė veido kaukė

O virusologas Stevenas Van Guchtas apskritai siūlo atsiminti, kad užsikrėtimai daugiausia fiksuojami ne ten, kur žmonės dėvi kaukes. Jo teigimu, reiktų apriboti artimus kontaktus ir laikytis distancijos, o ne diskutuoti apie medžiagines kaukes bei respiratorius: „Turime kalbėti apie tikrąją riziką.“

>>>

Dar viena problema vyriausybėms – reikalingų priemonių trūkumas. Prasidėjus pandemijai kaukių stigo, o tai, pasak Th.Szypionkos, komplikavo formalių rekomendacijų skelbimą – daug ekspertų esą baiminosi, kad gairių nebus įmanoma įgyvendinti.

Dabar problemų ir nėra, tačiau jos gali atsinaujinti, jei milijonai žmonių vieną dieną turės būtinai įsigyti respiratorių.

Negana to, FFP2 respiratoriai dar ir daug kainuoja. Pavyzdžiui, vaistinėje kur nors Jungtinėje Karalystėje penkių respiratorių pakuotė kainuoja 10 svarų, o penkių chirurginių kaukių komplektas – tik 4,5 svaro.

www.imago-images.de nuotr./Žmonės su FFP2 tipo respiratoriais
www.imago-images.de nuotr./Žmonės su FFP2 tipo respiratoriais

Nei respiratorių, nei chirurginių kaukių nerekomenduojama skalbti ir apskritai naudoti daugiau nei vieną kartą.

Kaip teigia Edinburgo universiteto Pasaulinės sveikatos centro direktorė Claudia Pagliari, daugelyje pasaulio šalių gana sunku priversti žmones dėvėti paprastas kaukes – ką jau kalbėti apie brangesnę apsaugą.

„Jei PSO pradėtų sakyti, kad veikia tik tokie respiratoriai, organizacija iš esmės rekomenduotų tai, ką sau gali leisti tik turtingi žmonės. Kitiems būtų siunčiama žinia, kad reikia verstis su tuo, ką turite. Sudaromas išties prastas įspūdis, tiesa?“ – sakė C.Pagliari.

Kol kas bent jau Bavarijos žemės Vokietijoje vadovybė toliau tikina, kad FFP2 respiratoriai reikalingi. Tiesa, problemų vis iškyla – tarkime, šiuo metu barzdų mylėtojai įnirtingai svarsto, ar šie respiratoriai efektyvūs, jei dėl tankios barzdos negali būti tvirtai prispausti prie veido.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis