Kai Europai 2015-2016 metais smogė virtinė teroristinių išpuolių – nuo Paryžiaus iki Briuselio, nuo Nicos iki Berlyno, Europolo svarba išaugo. Kartu išsipūtė ir bendra duomenų apie įtariamus teroristus bazė.
Tačiau tokio pat progreso kovoje su finansiniais nusikaltimais nematyti.
„Profesionalūs pinigų plovėjai – o mes nustatėme, kad jų pačiame aukščiausiame lygyje yra 400 – nelegaliai užsidirba milijardus iš narkotikų ir kitos nusikalstamos veiklos“, – teigė R.Wainwrightas, kurio teigimu, lėšos sėkmingai plaunamos per bankų sistemą.
Negeba suderinti veiksmų
R.Wainwrightas, kuris Europolo vadovo postą paliks gegužės pabaigoje, atvirai pripažįsta, kad jam labiausiai galvą skauda būtent dėl finansinių nusikaltimų ir susiformavusio fronto prieš kovą su pinigų plovimu.
Britas, kuris anksčiau dirbo žvalgybos analitiku Jungtinės Karalystės saugumo tarnyboje MI5, atkreipia dėmesį, kad ES prikūrė aibę taisyklių, o Bendrijos bankai – kad jų tinkamai laikytųsi – kasmet išleidžia 20 mlrd. dolerių (16,2 mlrd. eurų).
„Nepaisant to, kiekvienais metais perimame vos 1 proc. nelegalių pinigų Europoje“, – pastebėjo R.Wainwrightas.
R.Wainwrightas: „Kiekvienais metais perimame vos 1 proc. nelegalių pinigų Europoje.“
Kodėl taip yra? Anot postą paliekančio Europolo vadovo, kovą su purvinais pinigais Europa pralaimi, nes tarptautinę problemą bando išspręsti nacionaliniais sprendimais – esą sistema „kupina nelankstumo“, o tai neleidžia šalims laisvai dalintis svarbia informacija.
Naujausi Europolo duomenys rodo, kad 0,7-1,2 proc. bendro Europos Sąjungos BVP galima priskirti prie „įtartinos finansinės veiklos“. Konkretesnių skaičių yra tik iš 2011-2012 metų – esą greičiausiai nešvarūs mažiausiai 29 mlrd. eurų.
Visose ES šalyse veikia po nepriklausomą finansinių tyrimų instituciją (Lietuvoje – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba). Jos užduotis – analizuoti įtartinus sandorius ir ieškoti pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo pėdsakų.
Bet šios nacionalinės tarnybos reguliariai nebendradarbiauja. Nėra ir atitinkamos bendresnės, veiksmų koordinavimą prižiūrinčios ES institucijos, taip pat trūksta bendros duomenų bazės.
Pernai Europolo atlikta studija parodė, kad 2014 metais ES finansinių tyrimų tarnybos sulaukė beveik 1 mln. pranešimų apie įtartinus sandorius. 65 proc. jų buvo atlikti vos dviejose Bendrijos šalyse – Jungtinėje Karalystėj ir Nyderlanduose.
Problemos dėl „Brexit“
Apie Europolo ateitį po to, kai Jungtinė Karalystė atsisveikins su ES, R.Wainwrightui, kuris yra velsietis, kalbėti sunku. Jis atsisako atskleisti, koks susitarimas dėl „Brexit“ jam atrodytų geriausias.
Apie Europolo ateitį po to, kai Jungtinė Karalystė atsisveikins su ES, R.Wainwrightui, kuris yra velsietis, kalbėti sunku.
„Neklauskite manęs, koks bus susitarimas. Esu optimistas, ir nors manęs nereikėtų laikyti romantišku svajotoju, iš to, ką matau pro užuolaidas, sprendžiu, kad susitarimas bus (Jungtinei Karalystei, – red.) palankus“, – sako R.Wainwrightas.
Jo teigimu, Jungtinė Karalystė yra svarbi sėkmingos Europolo veiklos priežastis ir turėtų tokia išlikti jau pasiekus galutinį susitarimą dėl „Brexit“.
„Man svarbu, kad Europolas galėtų veikti efektyviai ir padėti šalims narėms kovoti su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Tai reiškia, kad partnerystė ateityje turi būti išsaugota“, – tvirtino R.Wainwrightas.
Problema – tai, kokio lygio prieigą prie Europolo duomenų išlaikys Londonas. Jungtinė Karalystė norėtų ir toliau laisvai pasiekti duomenų bazes, kuriose yra galybė informacijos apie mafijos atstovus, džihadistus ir įtariamus teroristus, taip pat – duomenys apie įregistruotus automobilius ir ginklus.
Tačiau R.Wainwrightas teigia, kad tokiu atveju tokios pat plačios prieigos galėtų reikalauti ir kitos ES nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, JAV ar Rusija. Tuomet jau kiltų klausimų dėl „operacinio ir duomenų saugumo“ ir dėl „privatumo apsaugos“.
Kita vertus, Jungtinė Karalystė galėtų bandyti susitarti taip, kaip susitarė Danija, kuri yra išsireikalavusi išimčių ES teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Susitarimas leidžia 6-8 Danijos pareigūnams dirbti Europolo būstinėje Hagoje, kur jie priima prašymus suteikti informaciją būtent iš Danijos saugumo tarnybų.
Tiesa, toks sandoris galbūt nebūtų priimtinas Londonui, nes čia dirbama su kur kas didesniu duomenų kiekiu nei Kopenhagoje.
Užkimšta žvalgybinė juodoji skylė
Pasak R.Wainwrighto, kuris iš Europolo kraustysis į „Deloitte“, dar viena spraga – ES gebėjimas atremti kibernetines grėsmes. Kaip ir pinigų plovimo atveju, veikia ne kartu, o pavieniui.
„Plyšys yra, o mes, Europos bendruomenės nariai, turime pabandyti jį užkimšti. Turime iš esmės pakeisti mąstymą. Kaip galime užtikrinti tai, kad galėtume kartu reaguoti į grėsmes, bet tuo pačiu laikytis sutarties, sakančios, kad tai yra nacionalinių vyriausybių kompetencija?“ – klausė britas.
Tiesa, R.Wainwrightas džiaugiasi, kad jam pavyko įtikinti valstybes noriau dalintis informacija apie terorizmą, pavyzdžiui, kovoti į Siriją ar Iraką išvykusius džihadistus.
2017-aisiais Europolas prisidėjo prie 439 antiteroristinių operacijų Europoje, o 2016 metais tokių atvejų buvo tik 127.
„Ši žvalgybinė juodoji skylė daugiau mažiau užkimšta. 2016 metų kovą, kai Briuselyje buvo įvykdyti išpuoliai, Europolo sistemoje buvo 6 tūkst. įrašų, susijusių su terorizmu. Šiandien, po dvejų metų, tokių įrašų yra pusė milijono“, – sako Europolo vadovas.
Pasikeitė pati Europolo reikšmė. 2016 metais Europos Parlamentas išplėtė šios tarnybos galias ir taip paragino ES nares suteikti daugiau informacijos Europolui.
Be to, Europolas skiria vis daugiau dėmesio internete platinamai teroristų propagandai. Dirbama kartu su socialiniais tinklais.
Tokie pokyčiai ir politinis spaudimas leido tarnybai veikti vis aktyviau, ypač kovos su terorizmu tyrimuose. 2017-aisiais Europolas prisidėjo prie 439 antiteroristinių operacijų Europoje, o 2016 metais tokių atvejų buvo tik 127.
