Prieš 60 metų viskas buvo kitaip. 15min žurnalistas pasidomėjo, ką rašė laikraščiai 1957 metų kovo 25 dieną.
Archyve rastų leidiniai tekstai pasakoja apie neįprastai šaltą ir liūdną Romos pavasario dieną. Europos bendrija gimė pačią darbingiausią savaitės dieną – pirmadienį.
Be šampano taurių skimbčiojimo, be jokios šventės. Nuo pat ryto Romoje pūtė žvarbus vėjas, ritosi sunkūs debesys. Retas atvejis Romoje: per visą dieną – nė vieno saulės spindulio.
Šešių sutartį pasirašiusių valstybių – Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo – vėliavas merkė liūtys.
Beje, pati sutartis prieš 60 metų vadinosi gana grėsmingai: Europos ekonominės bendrijos (EEK) ir Europos Atominės energijos sutartis (Euratom).
Europos vienybe 1957 metais, matyt, nelabai tikėjo ir sutarties signatarės: tik Italijai ir Vakarų Vokietijai atstovavo vyriausybių vadovai.
„Matyt, tarsis dėl bendros euroatominės bombos“, – nelabai linksmai juokavo dienraščių apžvalgininkai.
Visi smalsuoliai, kuriems rūpėjo šis istorinis įvykis, galėjo iš arti žvilgtelėti į Europos lyderius – jokių snaiperių, automatais ginkluotų kareivių Michelangelo suprojektuotoje Kapitolijaus aikštėje paprasčiausiai nebuvo.
Europos vienybe, matyt, nelabai tikėjo ir sutarties signatarės: tik Italijai ir Vakarų Vokietijai atstovavo vyriausybių vadovai. Kitos valstybės pasitenkino atsiuntusios užsienio reikalų ministrus.
Jie pasirašė tuščius 198 puslapių sutarties tekstus. Iki šiol diskutuojama, kaip ir kodėl tai galėjo įvykti.
Prieš keletą dienų Romos dienraščiui „Il Messaggero“ bene paskutinis gyvas ceremonijoje dalyvavęs italų diplomatas tvirtino, kad nesusipratimą sukėlė Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
Likus keletui valandų iki itališkai suredaguotos sutarties pasirašymo, kancleris pareikalavo vertimo į vokiečių kalbą. To paties panoro ir kiti delegacijų vadovai.
Europos lopšyje – rusų oligarcho pinigai
ES gimė Romoje, ant Kapitolijaus kalvos stūksančiuose Konservatorių rūmuose, „Horacijų ir Kuriacijų“ menėje.
Ją puošia Romos manierizmo stiliumi tapytos Giuseppe Cesario XVI amžiaus freskos, kuriose vaizduojami Amžinojo miesto istorijos epizodai – vilkė, maitinanti miesto įkūrėjus Romulą ir Remą.
Tiesiai virš sutartį pasirašiusių lyderių galvų kabėjo freska, vaizduojanti kruviną Albalongos ir Romos kariuomenių susidūrimą, kurį laimėjo klastą panaudojęs Romos karžygys.
Šiomis dienomis „Horacijų ir Kuriacijų“ salė atsidūrė nelabai su Europa susijusios polemikos verpete.
Suvienytos Europos lopšiu tituluojamos menės freskos naujomis spalvomis suspindo rusų oligarcho Ališerio Usmanovo pinigų dėka.
Paaiškėjo, kad suvienytos Europos lopšiu tituluojamos menės freskos naujomis spalvomis suspindo rusų oligarcho Ališero Usmanovo pinigų dėka.
Kas yra A.Usmanovas? Turtingiausias uzbekų kilmės Rusijos verslininkas, „Metalloinvest“ imperijos savininkas, kurio turtas vertinamas 13 milijardų JAV dolerių.
Pradėjęs verslą nuo plastikinių maišelių prekybos, uzbekas aštuonerius metus praleido kalėjime už pinigų grobstymą, bet buvo paleistas ir pripažintas nekaltu.
Šiek tiek, labai nedaug susijęs su Lietuva, nes dalyvavo „Vilniaus brigados“ nario Dovydo Kaplano, pravarde Dodikas, gimtadienyje Sardinijos saloje.
Kaip rusų oligarcho pinigai pasiekė Europos lopšį Romoje? Buvęs miesto meras Ignazio Marino asmeniškai paskambino A.Usmanovui ir paprašė gelbėti istorinę menę bei pelėsių apniktas freskas.
Milijardierius atvyko į Romą, pavakarieniavo su meru, o po kelių savaičių savivaldybės sąskaitoje atsirado pusė milijono eurų.
Tiesa, vakarienė su rusų milijardieriumi Romos merui kainavo brangiai: sumokėjęs savivaldybės išduota kreditine kortele 3500 eurų, I.Marino neteko posto.
Romos centras – neprieinama tvirtovė
Šeštadienį į „Horacijų ir Kuriacijų“ menę paminėti Europos gimtadienio susirinks ne šešių, o 27 Europos valstybių lyderiai. Lietaus nenumatoma nė lašo – švies vaiski vasaros pradžios saulė.
Bet tiems smalsuoliams, kurie galbūt norėtų iš arčiau pasižvalgyti į naujosios Europos sutarties kūrėjus, šis sumanymas nepavyks. Tai, kas buvo galima pokario metais, šiandien yra neįmanomas dalykas.
Visas Romos centras nuo penktadienio vakaro taps neįžengiama tvirtove, kurią saugos snaiperiai, automatais ginkluoti kovos su terorizmu brigadų kariai, iš oro stebės sraigtasparniai – iš viso centre dislokuotas 5 tūkstančių kariškių korpusas.
Penktadienio vakare ES valstybių vadovus privačioje audiencijoje priims popiežius Pranciškus.
Venecijos aikštė, Kapitolijaus ir Kvirinalo kalvų prieigos aklinai uždarytos tiek privačiam, tiek miesto transportui, netgi pėstiesiems. Neveiks trys metro stotys – Ispanijos aikštė, Barberini ir Koliziejus.
Antika pasigrožėti ketinančių turistų laukia nusivylimas: sostinės prefektas įsakė šeštadienį uždaryti Koliziejų ir Romos forumo, Palatino kalvos griuvėsių kompleksus.
Penktadienio vakare ES valstybių vadovus privačioje audiencijoje priims popiežius Pranciškus.
Todėl apsilankymą Vatikane šį savaitgalį taip pat geriau atidėti, nes Šv.Petro bazilikos prieigose bus sutraukta daug kariškių, apribotas eismas.
Ir vėl – gatvių karas?
Po tik ką įvykusio atentato Londone Europos sutarties jubiliejus Romoje atrodo kaip pats realiausias „Islamo valstybės“ taikinys.
Italijos gynybos ministras tvirtina, kad miestas pasirengęs atremti bet kokio tipo atakas: centre uždraustas ne tik krovininių, bet ir lengvųjų automobilių eismas.
Tačiau Italijos karinė žvalgyba ir vidaus saugumo tarnybos laukia ne tik išorės priešų. Į Romą plūsta demonstrantai iš visos Italijos, taip pat – Graikijos, Ispanijos.
Vieni reikalaus Europos Sąjungos galo, kiti, atvirkščiai, agituos už vieningą Europos Sąjungą.
Tuo metu, kai Europos lyderiai svarstys tolimesnį Bendrijos likimą, Italijos sostinėje iš įvairių miesto pusių centro link pajudės penkios manifestantų kolonos, iš viso – maždaug 30-40 tūkstančių žmonių.
Karingiausa ir daugiausia nerimo kelianti – „Eurostop“ manifestacija. 10 tūkstančių vieningos Europos priešininkų žygiuos nuo „Šv. Pauliaus už Mūrų“ bazilikos iki „Teisybės burnos“.
Ultradešinysis „Suvereniteto polius“ užsiėmė pozicijas netoli centrinės geležinkelio stoties „Termini“ ir žada judėti Koliziejaus link. Netoli ES priešininkų bursis kairieji federalistai iš „Mūsų Europa“ judėjimo.
Jeigu šios grupės, kurių gretose, manoma, bus ir profesionalių gatvės karų specialistų, norės užpūsti žvakutes ant Europos jubiliejaus torto, jas Kapitolijaus kalvos prieigose sulaikys rinktiniai karabinierių būriai.
Tačiau galimas ir kitas, blogesnis scenarijus: tarpusavio santykių aiškinimasis.
„Tai baisiausia, kas gali įvykti. Abejoju, ar tokiu atveju policija, karabinieriai įsikiš.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo gatvių karo – tokio, koks įvyko 2011 metų rudenį prie San Giovanni bazilikos – aklinai uždaryti kavinę“ – 15min aiškino vienos Eskvilino aikštėje įsikūrusios ledainės savininkas.
Tokių kaip jis bus ne tiek ir mažai – užsidaryti savaitgaliui planuoja maždaug 5 tūkstančiai kavinių ir parduotuvių Romos centre.
