Už naująją Komisiją balsavo dauguma – 461 europarlamentaras, prieš – 157, susilaikė – 89. Didžioji dalis Lietuvos atstovų EP taip pat žadėjo palaikyti Komisiją.
Lietuvių europarlamentarams Komisija tiko
„Mūsų keturių lietuvių delegacijai Europos liaudies partijoje nekyla abejonių ir pasiruošę balsuoti už Komisiją. Frakcija irgi balsuos tikrai už“, – artėjant balsavimui kalbėjo Andrius Kubilius, kuris su dar trimis europarlamentarais iš Lietuvos priklauso didžiausiai politinei grupei EP.
Antrosios pagal dydį grupės – Socialistų ir demokratų – atstovas Juozas Olekas taip pat pasakojo, kad nors buvo nepatenkintų, tačiau „po diskusijų apsispręsta palaikyti. Mat matome, U.von der Leyen įtraukė nemažai mūsų politikos.“
„Dabar Komisijoje turime 9 socialdemokratų atstovus, portfeliai yra, mano nuomone, labai svarbūs ir įtakingi, todėl sutinku, kad reikia palaikyti“, – dėstė politikas.
Trečiosios pagal dydį frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius irgi asmeniškai palaikė naująją Komisiją: „Manau, kad nereikia toliau eksperimentuoti su naujos EK paskyrimu. Europai reikia stabilumo ir aiškios politikos. Be naujai paskirtos Komisijos, mes šito neturėsime. Galbūt ir turiu priekaištų vienam ar kitam Komisijos nariui ir tai yra natūralu, bet balsuosiu už komisiją.“
Tiesa, ketvirtoji didžioji jėga Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas iki paskutinės minutės diskutavo, kokį sprendimą priimti. Mat liepos mėnesį frakcija nepalaikė ir pačios U.von der Leyen kandidatūros į EK pirmininko postą ir ši laimėjo tik 9 balsais. Vis dėlto galiausiai priimtas sprendimas susilaikyti per balsavimą.
„Mano pozicija tokia, kokia buvo, ir ji išlieka, nepalaikysiu Komisijos, nepriklausomai nuo politinės grupės sprendimo“, – teigė balsavimo išvakarėse S.Jakeliūnas.
Įdomu, kad dviejų Lietuvos atstovų Žaliųjų frakcijoje pozicijos išsiskyrė, nors Vyriausybė į EK paskyrė jų bendražygį Virginijų Sinkevičių. Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas sakė laikysis savo ankstesnės nuomonės, kad naujajai EK neužtenka kompetencijų. Jis taip pat kaltina V.Sinkevičių nemoraliu elgesiu.
„Mano pozicija tokia, kokia buvo, ir ji išlieka, nepalaikysiu Komisijos, nepriklausomai nuo politinės grupės sprendimo“, – teigė balsavimo išvakarėse S.Jakeliūnas.
Jo kolega grupėje Bronis Ropė buvo kitos nuomonės: „Aš linkęs palaikyti.“
Atsakymai dėl Astravo nepatiko
Kaip paminėjo P.Auštrevičius, ne visi naujosios Komisijos nariai, jo požiūriu, buvo nepriekaištingi. Net trys skirtingi būsimieji Komisijos nariai sulaukė klausimų apie Lietuvos pasienyje statomą Baltarusijos Astravo atominę elektrinę.
„Kokių konkrečių veiksmų, jūs kaip naujoji komisarė ketinate imtis, kad šalia ES pasienio neatsitiktų į Černobylį panašių katastrofų?“ – per spalio 3 d. klausymą estės kandidatės į energetikos komisares Kadri Simson paklausė europarlamentaras B.Ropė. Vieną silpniausiai pasirodžiusių kandidačių šis klausimas išmušė iš vėžių ir ji pradėjo žadėti suteikti paramą „trečiosioms šalims“, kad statyba ir eksploatacija vyktų „saugiausiais įmanomais standartais“. Pasak K.Simson, Astravo AE veiks ir ES teiks paramą Lietuvai, kad „ji pasirengtų galimai krizei“. B.Ropė klausimą papildė paklausęs, ar Europa bus solidari su Lietuva ir nesusigundys elektros importu iš nesaugios atominės elektrinės. Į ką estė atsakė dar labiau išplaukusiai.
„Esu šokiruotas! Europos Komisija nekels sąlygų Baltarusijai prieš paleidžiant reaktorių ištaisyti ES streso testuose išvardytus branduolinio saugumo trūkumus, o avarijos atveju Lietuva iš ES gaus pagalbos, pvz., jodo tablečių ir kt. Tokia yra mūsų kaimynės Estijos deleguotos kandidatės į Europos komisares pozicija“, – savo „Facebook“ puslapyje komisarės pasirodymą komentavo B.Ropė ir apgailestavo, kad jo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) praleido K.Simson.
„Kokią paramą užtikrinsite poveikį patiriančioms šalims narėms? (...) Ar esate pasirengęs užtikrinti pakankamus ResqEU resursus rizikoms sumažinti?“ – spalio 2 d. slovėnų kandidato į komisarus, atsakingo už krizių valdymą, Janezo Lenarčičio klausė Rasa Juknevičienė.
„Nenoriu spekuliuoti dėl saugumo lygio dėl jokios atskiros energetinės infrastruktūros. Visko gali nutikti, gali nutikti įvairių įvykių bet kur, kaip tai nutiko Fukušimoje (...) Aš esu pasirengęs dirbti su ES pajėgumais, reaguoti į tokias mažai tikėtinas, bet didelį poveikį turinčias krizes kaip radiaciniai, branduoliniai incidentai“, – atsakė slovėnas.
Toks atsakymas netiko ir R.Juknevičienei: „Gali būti, kad kandidatas apie Astravą mažai girdėjęs, o gal ir negirdėjęs. Duosim progų pasigilinti.“
P.Auštrevičius lapkričio 14 d. irgi uždavė klausimą apie Astravo AE ir ES paramą Baltarusijai Vengrijos kandidatui į kaimynystės ir plėtros komisarus Olivériui Várhelyi. Vengras buvo konkretesnis nei jo kolegos: „Dėl branduolinio saugumo, kalbant apie Baltarusiją, aišku, kad mes turime užtikrinti branduolinį saugumą, nes ES pareiga užtikrinti tai ne tik jos teritorijoje, bet ir kaimynystėje. Aš toliau tęsiu bendravimą su Baltarusija, kad tai užtikrinčiau. (...) Mes turime užtikrinti, kad mūsų ekspertai galėtų apsilankyti elektrinėje ir įsitikinti, kad viskas pagal mūsų standartus. Aš dirbsiu šiuo klausimu.“
Bet ir juo neliko patenkintas P.Auštrevičius: „Atsakymas dėl Astravo atominės elektrinės saugos buvo techninis, supratau, kad bus dirbama tais pačiais metodais, kurie, kaip žinome, neatnešė rezultatų.“
Lietuvos diplomatai – atsargiai optimistiški
Kaimynystės ir plėtros portfelio atidavimas vengrui per daug nenudžiugino ir Lietuvos diplomatų. Mat išlieka įtempti Budapešto ir Kijevo santykiai dėl vengrų mažumos Ukrainoje. Taip pat įtarimų kelia Vengrijos premjero Viktoro Orbáno draugystė su Vladimiru Putinu. Spalio pabaigoje Vengrija užblokavo NATO pareiškimą dėl Ukrainos.
Tiesa, O.Várhelyi, kuris tapo kandidatu į komisarus, kai jo pirmtakas net nebuvo prileistas prie klausymų EP, europarlamentarus patikino, kad bus nepriklausomas nuo Vengrijos vyriausybės.
Dalį užsienio politikos ekspertų neramina ir ispano Josepo Borrellio (vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei vicepirmininko) tariamos simpatijos Rusijai. Panašiai jį vertino ir kai kurie Lietuvos europarlamentarai, bet po klausymų pakeitė savo nuomonę, nes būsimas ES diplomatijos vadovas kritiškai atsiliepė apie Rusijos vykdomą politiką.
Ypač lietuvių diplomatus džiugina, kad pati Komisijos pirmininkė U.von der Leyen būdama Vokietijos gynybos ministre ne kartą lankėsi Lietuvoje ir jai net įteiktas aukštas mūsų šalies apdovanojimas.
Daug geriau diplomatai jautėsi sužinoję, kad transporto komisaro portfelis paskirtas Rumunijai. Mat ši, kaip ir Lietuva bei dar kelios Rytų Europos šalys, priešinasi tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų, kurios turėtų neigiamą poveikį šių logistikos verslui, įgyvendinimui. Šiuo metu trišalės derybos įstrigo ir tikėtina, kad šį klausimą perims rumunė Adina Vălean, kuri taip pat pakeitė į EP klausymus neprileistą ankstesnę Rumunijos kandidatę į EK.
Ypač lietuvių diplomatus džiugina, kad pati Komisijos pirmininkė U.von der Leyen būdama Vokietijos gynybos ministre ne kartą lankėsi Lietuvoje ir jai net įteiktas aukštas mūsų šalies apdovanojimas. Esą ji puikiai supranta mūsų regioną ir jam kylančius iššūkius.
Kita vertus, gan pasvilusi U.von der Leyen Komisijos veiklos pradžia (turėjo pradėti dirbti lapkričio 1 d.) bei kai kurių ES valstybių vadovų noras lyderiauti per kitų galvas gali pakišti koją Komisijos pirmininkės ir jos komandos savarankiškumui.
„Komisija bus tiek veiksminga, kiek jai leis ES valstybės“, – lapkričio pradžioje Briuselyje įvykusioje konferencijoje „Europos perspektyvos ir prioritetai 2019–2024“ vienbalsiai kalbėjo ES ekspertai.
Naujoji Europos Komisija (portfeliai ir pavaldumas)
Europos Komisijos pirmininkė – Ursula von der Leyen (Vokietija, 61 metų).
Margrethe Vestager – vykdančioji vicepirmininkė, atsakinga už Europos pasirengimą skaitmenizacijos amžiui (Danija, 51 metai).
Fransas Timmermansas – vykdantysis vicepirmininkas, atsakingas už Europos žaliąjį kursą (Nyderlandai, 58 metai).
Valdis Dombrovskis – vykdantysis vicepirmininkas, atsakingas už ekonomiką, kuri dirba žmonėms (Latvija, 48 metai).
Josepas Borrellis – vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, vicepirmininkas, atsakingas už stipresnę Europą pasaulyje (Ispanija, 72 metai).
Věra Jourová – vicepirmininkė, atsakinga už vertybes ir skaidrumą (Čekija, 55 metai).
Marošas Šefčovičius – vicepirmininkas tarpinstituciniams reikalams ir perspektyvai (Slovakija, 53 metai).
Margaritisas Schinas – vicepirmininkas, atsakingas už Europos gyvenimo būdo plėtrą (Graikija, 57 metai).
Didier Reyndersas – teisingumo komisaras (Belgija, 61 metai).
Stella Kyriakides – sveikatos komisarė (Kipras, 63 metai).
Januszas Wojciechowskis – žemės ūkio komisaras (Lenkija, 64 metai).
Adina Vălean – transporto komisarė (Rumunija, 51 metai).
Kadri Simson – energetikos komisarė (Estija, 42 metai).
Virginijus Sinkevičius – aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras (Lietuva, 29 metai).
Mariya Gabriel – inovacijų ir jaunimo komisarė (Bulgarija, 40 metų).
Helena Dalli – lygybės komisarė (Malta, 57 metai).
Ylva Johansson – vidaus reikalų komisarė (Švedija, 55 metai).
Thierry Bretonas – vidaus rinkos komisaras (Prancūzija, 64 metai).
Philas Hoganas – prekybos komisaras (Airija, 59 metai).
Nicolasas Schmitas – komisaras, atsakingas už darbo vietas (Liuksemburgas, 65 metai).
Paolo Gentiloni – ekonomikos komisaras (Italija, 65 metai).
Elisa Ferreira – sanglaudos ir reformų komisarė (Portugalija, 64 metai).
Dubravka Šuica – vicepirmininkė, atsakinga už demokratiją ir demografiją (Kroatija, 62 metai).
Olivéris Várhelyi – kaimynystės ir plėtros komisaras (Vengrija, 47 metai).
Janezas Lenarčičius – krizių valdymo komisaras (Slovėnija, 52 metai).
Jutta Urpilainen – tarptautinio bendradarbiavimo komisarė (Suomija, 44 metai).
Johannesas Hahnas – biudžeto ir administracijos komisaras (Austrija, 61 metai)
