"Norėčiau kad artimiausioje ateityje Europoje būtų dviejų rūmų sistema: Europos Vadovų Taryba (EVT) ir Europos Parlamentas. Komisijos pirmininkas galėtų būti renkamas per visuotinius rinkimus. Arba EVT pirmininkas.
Mano gyvenime, bent iki mano mandato Komisijos vadovo poste pabaigos, tai neįmanoma realizuoti. Tai būtų perspektyva labai dideliam laikotarpiui, tolimam horizontui",– pradėjo jis savo pasisakymą per spaudos konferenciją Briuselyje.
„Dabar ne metas ilgoms diskusijoms apie institucijų reformą ar Sutarties pakeitimus. Tačiau galime šį tą padaryti, kad pagrindinius savo prioritetus įgyvendintume dar efektyviau. Galimybių daug, tačiau tikslas turi būti vienas: sukurti Europą, kuri pasiekia rezultatų“, – sakė jis.
Todėl trečiadienį, tęsė J.C.Junckeris, Europos Komisijos nariai nagrinėjo klausimus, pateiktus Europos Vadovų Tarybos Donaldo Tusko viršūnių susitikimo vasario 23 dieną dienotvarkei.
Pirmasis klausimas – vadinamoji „pagrindinių kandidatų“ (Spitzenkandidaten) sistema, kai Europos Komisijos pirmininku renkamas daugiausia rinkėjų balsų pelnęs partijos sąrašo lyderis.
Šiandien Komisija nurodo, kaip procesą tobulinti laikantis galiojančių Sutarčių ir išsaugant ES institucijų pusiausvyrą ir pusiausvyrą tarp valstybių narių.
Ši sistema pirmą kartą buvo taikyta per rinkimus 2014 metais, kai buvo išrinktas dabartinis EK pirmininkas. Briuselio nuomone, rinkimų procesas 2014 metais sustiprino ryšius tarp ES institucijų ir pagerino jų veiklos efektyvumą.
Pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 metais J.C.Junckeris sakė, kad 2014 m. pagrindinių kandidatų eksperimentas turi tęstis.
Šiandien Komisija nurodo, kaip procesą tobulinti laikantis galiojančių Sutarčių ir išsaugant ES institucijų pusiausvyrą ir pusiausvyrą tarp valstybių narių.
Pavyzdžiui, politinės partijos raginamos anksčiau, iki 2018 m. pabaigos, apsispręsti dėl pagrindinio kandidato ir anksčiau pradėti rinkimų kampaniją. Tada rinkėjai turės daugiau galimybių tapatintis su kandidatais ir jų politinėmis programomis.
Komisija taip pat rekomenduoja aiškiau parodyti nacionalinių ir Europos partijų sąsajas. Šalių politinės partijos turėtų aiškiai nurodyti, kurioms Europos partijoms jos priklauso, pavyzdžiui, naudoti jų logotipą per kampaniją ir balsavimo biuleteniuose.
Jos taip pat turėtų pareikšti aiškią poziciją svarbiais Europos klausimais ir nurodyti, prie kurios Europos Parlamento frakcijos jos ketina prisijungti ir ką rinks Europos Komisijos pirmininku.
Europos Vadovų Taryba, remdamasi Europos Parlamento pasiūlymu, turi spręsti dėl 2019–2024 m. kadencijos Europos Parlamento sudėties ir Jungtinei Karalystei pasitraukus likusių vietų. Viena galimybė – dalį tų vietų skirti tarpvalstybinei rinkimų apygardai.
Eurokomisija dar pažymi, kad nors vasario 7 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas balsavo nepritarti tarpvalstybinei apygardai, tačiau kelio tolesnėms diskusijoms neužkirto. Keletas valstybių narių neseniai šią idėją parėmė, o kitos jai pasipriešino.
Tarpvalstybinė apygarda aiškiau atspindėtų rinkimų Europos aspektą, nes atvertų kandidatams galimybę pasiekti daugiau piliečių visoje Europoje. Kita vertus, parlamentarai paprastai atstovauja rinkėjams, juos išrinkusiems vietos ar nacionaliniu lygmeniu, ir su jais bendrauja, kad galėtų atsiskaityti ir išreikšti tų rinkėjų rūpesčius.
Komisija palankiai vertina tarpvalstybinių sąrašų idėją, tačiau, norint ją įgyvendinti 2019 m. rinkimuose, reikalingas vieningas EVT pritarimas ir pakeitimai visų 27 valstybių narių rinkimų įstatymuose.
Šiuo metu Komisijos narių kolegiją sudaro 28 nariai, t. y. po vieną iš kiekvienos valstybės narės, kaip numatyta 2013 metų gegužės 22 dienos Europos Vadovų Tarybos sprendime.
Iki naujos Europos Komisijos paskyrimo vadovai turi nuspręsti: išsaugoti vieno nario iš kiekvienos valstybės narės principą ar Komisiją sumažinti. Mažesnė vykdomoji institucija teoriškai veiktų efektyviau, būtų lengviau valdoma ir leistų tolygiau paskirstyti atsakomybės sritis.
Tačiau mažesnė Komisija reikštų, kad kai kurios valstybės narės nebeturėtų atstovų politiniu institucijos lygmeniu. Be to, ji netektų galimybės naudotis tiesioginiu politinės komunikacijos su piliečiais ir nacionalinėms valdžios institucijoms kanalu.
„Nė kiek neakivaizdu, kad būsimoji Komisija bus struktūrizuota taip pat kaip dabartinė, tai yra, reikia, kad visi pamąstytų šiuo klausimu, reikia ar ne mažinti, keisti komisarų skaičių“, – sakė J.C.Junckeris.
„Kai aš kreipiausi į Europos Parlamentą 2017 metais, pasiūliau sujungti Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko postus, – priminė jis. – Mano pirmtakas ponas Jose Manuelis Barroso tokios pat nuomonės priėjo baigiantis savo mandatui“.
Anot J.C.Junckerio, toks sprendimas būtų naudingas, racionalus. Dabartiniai ES įstatymai, pažymima Europos Komisijoje, leidžia atlikti tokią reformą. Tai įmanoma nekeičiant galiojančių Sutarčių. Sujungti abiejų institucijų nėra būtina.
Europos Komisijos pirmininkas jau yra Europos Vadovų Tarybos narys. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose nebalsuoja nei vienas, nei kitas pirmininkas: jiems pavesta patarinėti, teikti savo tarnybų parengtą medžiagą, padėti rasti bendrą kalbą ir rasti galimus kompromisus.
J.C.Junckerio nuomone, jeigu santykiai tarp EVT ir Europos Komisijos pirmininkų nesusiklostytų, padėtis gali susidaryti katastrofiška sprendimų priėmimui.
Tarp vasario 23 dienos viršūnių susitikimui svarstyti pateiktų rekomendacijų yra ir praktikoje sėkmingai taikyto dialogo su piliečiais aktyvinimas.
Europos Komisija reguliariai rengia piliečių dialogus su Komisijos nariais, Europos Parlamentu, nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais.
Nuo 2012 m. daugiau nei 160 vietų įvyko daugiau kaip 500 tokių interaktyvių viešų debatų, ir nuo dabar iki 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą Komisija juos rengs dažniau. Ji užsibrėžė suorganizuoti dar 500 renginių.
Komisija palankiai vertina atskirų valstybių narių iniciatyvas rengti nacionalinius pokalbius su piliečiais dėl Europos ateities ir, kai gali, yra pasirengusi pasiūlyti paramą, pavyzdžiui, šį procesą susieti su internetinėmis konsultacijomis dėl Europos ateities, kurios galėtų tęstis iki 2019 m. gegužės 9 d. Komisija pasidalys geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis.
