Pastarosiomis dienomis dabartinių ir buvusių Europos ministrų, teisininkų, diplomatų ir žvalgybos bei kariuomenės pareigūnų pokalbiuose JAV labai dažnai tampa pagrindine tema.
D.Trumpui prezidento poste praleidus beveik keturis mėnesius, baiminamasi, kad šalį vienas po kito krečiantys skandalai gali paralyžiuoti Vašingtono sugebėjimą reaguoti į tokius užsienio politikos iššūkius kaip Rusija, terorizmas ar Šiaurės Korėja.
Antai vienos Europos šalies žvalgybos pareigūnas teigė, kad jei jo tarnybą pasiektų D.Trumpą inkriminuojanti informacija, jis greičiausiai nesidalytų ja su JAV – bijotų galimo prezidento keršto. Pareigūnas norėjo išlikti anonimu, kadangi nenorėjo išprovokuoti neigiamos D.Trumpo reakcijos.
Tokios kalbos suintensyvėjo prieš pirmąją D.Trumpo kelionę į užsienį. Senajame žemyne jis susitiks su NATO vadovais, popiežiumi Pranciškumi ir Europos lyderiais.
Kai kurie dėl ateities sunerimę pareigūnai tikina vis dar ieškantys būdų dirbti su D.Trumpu.
Olandė europarlamentarė Marietje Schaake, dirbanti delegacijoje ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, teigė: „Vakuumas gali paskatinti žmones visame pasaulyje pasinaudoti akimirka, kad JAV yra atsitraukusios.“
Europarlamentarė kaip pavyzdžius nurodė neramumus Vakarų Balkanuose ir Sirijos prezidento Basharo al Assado cheminio ginklo panaudojimą.
Nerimas ir palengvėjimas
Dauguma „The Washington Post“ kalbintų pareigūnų nenorėjo atskleisti tapatybės, kadangi bijojo suerzinti nenuspėjamu būdu pagarsėjusį JAV prezidentą. Jų teigimu, sukritikuotas D.Trumpas galėtų labai greitai užsipulti jų atstovaujamas šalis.
Vis dėlto greta augančio nerimo europiečiai jaučia ir šiokį tokį palengvėjimą, nes daug radikaliausių D.Trumpo per rinkiminę kampaniją išsakytų pažadų buvo nustumti į šoną.
Pavyzdžiui, prieš pat inauguraciją NATO pavadinęs „pasenusia“, jis sušvelnino nuomonę Aljanso atžvilgiu. Be to, organizacijos nariai gerbia JAV gynybos sekretorių Jimą Mattisą ir patarėją nacionalinio saugumo klausimais Herbertą Raymondą McMasterį.
Aukšto ES pareigūno teigimu, net D.Trumpo kritika 28 narių Europos Sąjungai „keletui savaičių“ buvo prislopinta.
Be to, dalis išreiškusiųjų nerimą dėl grėsmės JAV demokratinėms institucijoms sakė, kad kol kas šiame chaose stabdžių ir atsvarų sistema, atrodo, veikia.
M.A.Jensenas: „Aš žinau daug nuosaikių senatorių ir Kongreso narių. Jie padarys viską, ką gali, kad JAV sistema išliktų stipri.“
Danijos valdančiosios Liberalų partijos atstovas spaudai užsienio reikalų klausimais Michaelas Aastrupas Jensenas sakė „tikintis JAV“.
„Aš žinau daug nuosaikių senatorių ir Kongreso narių. Jie padarys viską, ką gali, kad JAV sistema išliktų stipri“, – teigė M.A.Jensenas.
Nors daug pareigūnų sakė, kad pirmieji D.Trumpo mėnesiai tarptautinio saugumo klausimais buvo ramesni, nei tikėtasi, Vašingtoną krečiančias dramas jie stebėjo su augančiu nerimu.
„Aš vis labiau būgštauju, kad šis vidinis JAV chaosas pasieks neįsivaizduojamą lygį, ir tai galiausiai palies saugumo bei gynybos politiką. Jei visą laiką ginčijiesi dėl įrašų tviteryje, neturi laiko sekti, kas vyksta pasaulyje“, – teigė vienas europietis ministras.
Ministras pasakojo, kad rytais atsikėlęs ir įsijungęs CNN nemato nieko kito, tik nuolatinius reportažus apie chaosą Vašingtone: „Atgauti moralinę lyderystę bus labai sunku. Nes visas pasaulis dabar bes pirštu ir lieps „pažiūrėti į savo istoriją“. Tai užims daug laiko.“
ES ministras: „Atgauti moralinę lyderystę bus labai sunku. Nes visas pasaulis dabar bes pirštu ir lieps „pažiūrėti į savo istoriją“. Tai užims daug laiko.“
Pareigūnai teigė, kad net jei jie teigiamai vertina Baltųjų rūmų susirūpinimą tokiais klausimais kaip NATO, jie nesitiki, kad naujoji pozicija išsilaikys ilgą laiką.
„Iš pradžių pasakyti, kad NATO yra pasenusi, o po to tai paneigti, arba remti populistinius judėjimus Europoje, o jiems pralaimėjus sakyti, kad jų nepalaikai, yra keista. Tai nekelia pasitikėjimo, – sakė buvęs Prancūzijos diplomatas Pierre'as Vimont'as. – Vienas kitam prieštaraujantys pareiškimai sukuria neužtikrintumą ir nenuspėjamumą, kuriam išnykti reikės laiko.“
Šią savaitę „The Washington Post“ atskleidė, kad D.Trumpas su Kremliumi pasidalijo itin slapta žvalgybine informacija, susijusia su terorizmo grėsme. Pareigūnų teigimu, Europą ši žinia nustebino, kadangi Rusija laikoma NATO priešininke.
Dar daugiau sumaišties įnešė faktas, kad JAV sąjungininkėms nebuvo suteikta jokia informacija apie grėsmę net ir tada, kai Nacionalinio saugumo departamentas svarstė uždrausti į lėktuvų salonus įsinešti nešiojamuosius kompiuterius keleiviams, skrendantiems iš Europos į JAV.
Slapta informacija Europos pareigūnus Briuselyje pasiekė tik trečiadienį – praėjus savaitei po to, kai D.Trumpas duomenis Ovaliajame kabinete atskleidė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
„Situacija dėl prezidento paslapčių išplepėjimo kasdien vis blogėja“, – pripažino vienas Vakarų diplomatas.
Daug Europos pareigūnų nusiramino suvokę, kad didelę dalį D.Trumpo užsienio politikos reikalų administruoja kur kas „tradiciškesni“ jo pavaldiniai.
Tačiau pareigūnai sakė, kad net jei kasdieniai sprendimai yra patyrusių profesionalų rankose, jie nerimauja dėl neapgalvotų D.Trumpo veiksmų, neišvengiamų tarptautinių krizių atveju.
Pareigūnai sakė, kad net jei kasdieniai sprendimai yra patyrusių profesionalų rankose, jie nerimauja dėl neapgalvotų D.Trumpo veiksmų, neišvengiamų tarptautinių krizių atveju.
„Mes su tuo susiduriame kiekvieną dieną. Tačiau bijau to, kas gali nutikti krizės atveju“, – sakė NATO diplomatas, visus tuos mėnesius bandęs nuraminti kolegas, būgštaujančius dėl galimos D.Trumpo veiksmų grėsmės Europai.
Šis nerimas Europoje paskatino diskusijas apie santykius su JAV. Daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui gynybos klausimais atskirai nuo NATO, kur dominuoja Vašingtonas.
Ketvirtadienį po ES gynybos ministrų susitikimo, skirto Europos karinių vienetų kūrimui, užsienio politikos vadovė Federica Mogherini sakė: „Mes sustiprinsime savo sugebėjimą veikti nepriklausomai, bet kada ir bet kur.“
Bandydami šiuose neramumuose įžvelgti ir teigiamą pusę, pareigūnai tikino, kad buvo supurtytas po Šaltojo karo įsivyravęs įsitikinimas, jog JAV visada padės Europai.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad D.Trumpas „sugebėjo Europoje išprovokuoti sveikas diskusijas dėl transatlantinių santykių. Anksčiau mes juos laikėme savaime suprantamais.“
Dabar daugelis Europos įstatymų leidėjų, suvokdami Vašingtono galią tarptautinėje scenoje, neturi kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis Norbertas Rottgenas, pavyzdžiui, pripažino: „Nemanome, kad prezidento asmenybė pasikeis.“
Jis taip pat tikino, kad neužtikrintumas dėl JAV užsienio politikos „sukuria tuštumą“.
Bet N.Rottgenas pridūrė: „Vis dėlto JAV lieka JAV, galingiausia ir ryžtingiausia tauta Žemėje ir tarp mūsų sąjungininkių, todėl esame pasiryžę dirbti drauge.“
