Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Europos orbitinė Didžiojo sprogimo observatorija baigė darbą

Europos kosmoso agentūra (ESA) pirmadienį paskelbė, kad jos į orbitą paleista 900 mln. dolerių kainavusi kosminė observatorija, ieškojusi mūsų Visatą sukūrusio Didžiojo sprogimo pėdsakų, baigė savo darbą.
Kosmosas
Kosmosas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pagrindinis Plancko observatorijos prietaisas nustojo veikti šeštadienį, kai jame, kaip ir prognozuota, išseko vėsinimo sistemos aktyviosios medžiagos atsargos. Taip baigėsi misija, kuri turėjo būti vykdoma 15 mėnesių, tačiau tęsėsi dvigubai ilgiau nei planuota, nurodoma ESA pranešime žiniasklaidai.

„Plancko observatorijos misija buvo nuostabi; kosminis aparatas ir prietaisai veikė puikiai, kurdami mokslinių duomenų lobyną, su kuriuo galėsime dirbti“, – rašo šio projekto vyriausiasis mokslininkas Janas Tauberis.

Plancko observatorija matavo mažyčius spinduliavimo skirtumus mikrobangų diapazone, nulemtus Didžiojo sprogimo, įvykusio maždaug prieš 14 mlrd. metų.

Vadinamosios kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės tyrimai gali daug papasakoti apie Visatos formavimąsi, likus šimtams milijonų metų prieš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų atsiradimą.

Misijos vadovai tikėjosi, kad pavyks atlikti dvi reliktinio spinduliavimo matavimų serijas, tačiau galiausiai pavyko atlikti penkias, išdidžiai paskelbė ESA.

Kitas orbitinės observatorijos jutiklis, matuojantis mažesnės energijos reliktinį spinduliavimą, dar turėtų veikti didžiąją šių metų dalį, padėdamas sukalibruoti duomenis, surinktus per penkias ankstesnes matavimų serijas.

Ateinančių metų pradžioje mokslininkai tikisi paskelbti duomenis, surinktus per pirmuosius 15 mėnesių vykdytus stebėjimus. 2014 metais bus jau prieinami visi šios misijos duomenys.

Vėliau į šiuos skaičius kibs astrofizikai, o jų tyrimo rezultatai gali patvirtinti arba paneigti daugelį lygiagrečių teorijų apie Visatos vystymąsi tuojau po Didžiojo sprogimo.

„Plancko duomenys sunaikins ištisas modelių grupes – tiesiog mes kol kas nežinome, kurias“, – nurodė Pietų Paryžiaus universiteto mokslininkas Jeanas Loupas Puget.

2009 metų gegužę prasidėjusi misija, pavadinta XX amžiaus vokiečių kvantinės fizikos korifėjaus Maxo Plancko vardu, kainavo apie 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?