Oro bendrovės, kurių skrydžiai Europoje buvo nutrūkę ilgiau nei penkioms dienoms, šiuo metu skaičiuoja sumaišties padarytus nuostolius.
Didžioji Britanija, kuri yra daugelio oro maršrutų tarpinė arba galutinė stotis, buvo atsidūrusi po tirščiausiu pelenų šleifu, tačiau antradienio vakarą pagaliau atidarė savo oro erdvę ir atnaujino keleivių bei krovinių skraidinimą.
Oro bendrovės „British Airways“ tinklalapyje sakoma, kad trečiadienį vyks visi suplanuoti tolimųjų reisų skrydžiai iš Hitrou ir Gatviko oro uostų Londone, tačiau kai kurie skrydžiai į netolimus miestus bus atšaukti iki 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.
Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos administracija (CAA) pabrėžė, kad sprendimą atnaujinti skrydžius labiausiai lėmė mokslininkų ir lėktuvų gamintojų išvada, kad esant palyginti nedidelei vulkaninių pelenų koncentracijai atmosferoje skrydžių rizika nėra tokia didelė, kaip manyta anksčiau.
„Didžiausia kliūtis atnaujinti skrydžius buvo lėktuvų atsparumo pelenams vertinimas. (Lėktuvų) gamintojai dabar sutiko padidinti atsparumo normas regionuose, kur pelenų koncentracija nedidelė“, – sakė CAA vadovė Deidre Hutton.
Daugelis kitų oro bendrovių taip pat paskelbė atnaujinančios skrydžius į Europos šalis.
Australijos oro bendrovė „Qantas Airways“ pranešė trečiadienį vėl pradėsianti skraidinti keleivius į Europą. Kompanija nurodė, kad kiekviena pastarosios sumaišties diena jai kainuodavo 1,5 mln. Australijos dolerių (3,57 mln. litų).
Skrydžiai iš Pekino ir kitų Kinijos miestų į Europą taip pat grįžta į įprastas vėžes. Pagrindinė šios šalies oro bendrovė „Air China“ savo tinklalapyje pranešė, jog jos skrydžiai į Europą, kurie nuo trečiadienio buvo „visiškai atkurti“, priklausys nuo meteorologinių sąlygų.
Pasaulio finansų rinkoje tikriausiai taip pat greitai nusistovės pusiausvyra, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas paskelbė, kad ateinantį savaitgalį planuojamas susitikimas Vašingtone įvyks.
Kai kurie pasaulio lyderiai praeitą savaitgalį buvo priversti atšaukti arba pakeisti savo planus vykti į žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos laidotuves.
Atidaro oro erdę
Prancūzijos oro bendrovė „Air France“ nurodė, kad trečiadienį įvyks visi jos suplanuoti tolimieji skrydžiai; Lenkija pranešė atidaranti savo oro erdvę nuo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, o Suomija žadėjo atšaukti skrydžių draudimą nuo 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku.
Nyderlandai, kurie tapo pirmąja šalimi, atnaujinusia keleivinius skrydžius pirmadienį, trečiadienį leido naktinius.
Vieno iš judriausių pasaulyje Frankfurto oro uosto tinklalapyje nurodoma, kad trečiadienį paryčiais atskrido ir išskrido keli lėktuvai, tačiau daugelis skrydžių tebebuvo atšaukti.
Vokietijos oro erdvė beveik visą antradienį buvo uždaryta, nors tą dieną įvyko apie 800 skrydžių.
Didžioji Britanija vėliau negu kaimyninės Europos šalys pripažino, kad esant nedidelei pelenų koncentracijai atmosferoje skrydžių rizika pakankamai maža.
Atmosferoje tvyrantys vulkaniniai pelenai gali apgadinti ar netgi sustabdyti lainerių variklius.
1982 metais išsijungė visi keturi vieno „British Airways“ lainerio varikliai, kai lėktuvas įskrido į vulkaninių pelenų debesį virš Indijos vandenyno.
Tikėtina, kad oro bendrovės kritikuos vyriausybes, kad šios per ilgai delsė atidaryti oro erdvę, nors oro susisiekimo sektorius kasdien patirdavo apie 250 mln. dolerių nuostolių, o kompanijų atlikti bandomieji skrydžiai parodė, jog pelenai didesnio pavojaus nekelia.
Europos oro linijų asociacija (AEA), atstovaujanti 36 stambioms keleivius ir krovinius gabenančioms oro bendrovėms, antradienį kritikavo Didžiąją Britaniją, kad ši neatidarė savo oro erdvės anksčiau.
„Kiti žmonės žvelgė į Jungtinę Karalystę ir sakė: „Kodėl jie tebėra atsargūs, kai mes planuojame atsidaryti?„ Be abejo, tai gali paveikti sprendimus“, – AEA informacijos direktorius Davidas Hendersonas sakė naujienų agentūrai „Reuters“ prieš Didžiajai Britanijai atveriant oro erdvę.
Islandijos pareigūnai antradienio vakarą sakė, kad po Ejafjadlajokudlio ledynu prieš beveik savaitę išsiveržęs ugnikalnis rimsta, tačiau dėl stiprių vėjų Europą dar kurį laiką gali dengti pelenų debesis.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos generalinis sekretorius Raymondas Benjaminas sakė, kad institucijos jau gali skelbti, jog pavojus praėjo.
Vienas Pasaulinės meteorologijos organizacijos ekspertas Ženevoje sakė, kad pro Islandiją slenkanti žemo slėgio sistema gali padėti per kelias dienas išsklaidyti pelenus.
Žinia apie skrydžių atnaujinimą buvo džiaugsmingai pasveikinta, nors oro susisiekimo sektorius pranešė patyręs daugiau nuostolių negu po 2001 metų rugsėjo 11–osios teroro atakų, po kurių buvo trims dienoms uždaryta JAV oro erdvė.
Daugybė lėktuvų ir jų įgulų buvo įstrigę įvairiuose pasaulio oro uostuose, kai buvo paskelbtas skrydžių draudimas Europoje, todėl praeis dar nemažai laiko, kol laineriai pradės skraidyti pagal įprastą tvarkaraštį.
„Kad (oro transporto) sektorius grįžtų į įprastas vežės, prireiks savaičių“, – „British Airways“ generalinis direktorius Willie Walshas sakė televizijai BBC.
Skaudžios akimirkos
Dėl Europos oro erdvės uždarymo kilęs chaosas sužlugdė daugelio žmonių planus ir sukėlė kai kurių skaudžių akimirkų.
Viena Taivane įstrigusi pora iš Slovakijos antradienį susituokė viešbutyje netoli pagrindinio šios salos oro uosto, nes negalėjo grįžti namo, kur turėjo seniai planuotos vestuvės, sakė to viešbučio darbuotojai.
Kai 32 metų vyras ir 31 metų moteris buvo pastebėti verkiantys viešbutyje „Orchard Park“, jo vadybininkas pasiūlė suorganizuoti vestuvių ceremoniją Ir pakvietė dvasininką iš netoliese esančio universiteto. Toje ceremonijoje dalyvavo apie šimtas žmonių, tarp kurių buvo daug kitų Taivane įstrigusių europiečių.
Tačiau kai kuriems sprendimas atnaujinti skrydžius buvo pavėluotas.
Londone gyvenanti 31 metų logopedė Meg Newman ir 30 metų Harry Spelleris pasakojo, jog sutrikus oro susisiekimui jiedu buvo priversti 16 dienų gyventi Niujorke ir gerokai viršijo planuotas išlaidas. Niujorkas buvo paskutinė jų stotis po tris mėnesius trukusios kelionės po Indiją, Nepalą ir Malaiziją, į kurią pora išvyko, kai buhalteriu dirbęs H.Spelleris neteko darbo.
Pats Niujorkas dėl sumažėjusio vartojimo, susijusio su lėktuvų keleivių srautu, kasdien prarasdavo po maždaug 3 mln. dolerių per dieną, sakė miesto pareigūnai.
Europos aviacijos agentūra „Eurocontrol“ anksčiau buvo pranešusi, kad antradienį turėjo įvykti apie 14 tūkst. skrydžių (apie pusė iš visų planuotų). Pirmadienį įvyko tik apie trečdalis numatytų reisų.
Oro erdvės uždarymo poveikis ekonomikoms gali sulėtinti Europos netvirtą atsigavimą po pasaulinės recesijos.
Kompanija „PricewaterhouseCoopers“ nurodė, jog dėl savaitę trukusio sąmyšio Britanijos šių metų bendrasis vidaus produktas gali sumažėti 0,025–0,05 procentinių punktų. Panašus skrydžių sustabdymo poveikis taip pat prognozuojamas kitoms Europos šalims.
Automobilių gamintoja BMW pranešė, jog buvo priversta stabdyti gamybą kai kuriose savo gamyklose Vokietijoje, kurios dėl oro transporto sutrikimų pristigo elektroninių komponentų. Japonijos automobilių gamintoja „Nissan Motor Co“ sustabdė tris gamybos linijas.
Chaosas Europos oro erdvėje taip pat sutrikdė humanitarinės pagalbos siuntų gabenimą.
Vakarų Afrikoje vykdoma skiepijimo nuo poliomielito kampanija sulėtėjo, nes vakcinos siuntos įstrigo Prancūzijos ir Vokietijos oro uostuose.
Tuo tarpu Afganistane per kovos veiksmus sužeisti JAV kariai buvo skraidinami į vieną karinę bazę Irake, nes negalėjo būti išsiųsti į Vokietiją.
