Naujos sudėties EK, vadovaujama U. von der Leyen, turėjo pradėti darbą lapkričio 1-ąją, bet tokie planai žlugo kilus abejonių dėl kelių jos narių. Jei trečiadienį EP patvirtins jos komandą, ji pradės dirbti gruodžio 1 dieną.
Buvusios Vokietijos gynybos ministrės laukia nelengvas darbas: ES nesutaria su Vašingtonu dėl prekybos, klimato ir Irano, o pati bando susidoroti su vangia ekonomika ir turi būgštavimų dėl Rusijos.
61-erių veteranei iš kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų partijos CDU taip pat teks susidurti su augančiais nesutarimais tarp savo buvusios viršininkės ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, stringant ES išgirtam „prancūzų ir vokiečių varikliui“.
Tačiau pirmiausia U. von der Leyen teks įtikinti Strasbūre šią savaitę posėdžiaujančius europarlamentarus paremti jos komandą, kuriai priklauso po vieną narį iš kiekvienos Bendrijos valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę; ši šalis sausį planuoja palikti ES.
Jos pačios kandidatūra į EK vadovo postą, kuris iki šiol priklausė Jeanui Claude'ui Junckeriui, liepą buvo patvirtinta labai maža persvara – devyniais balsais.
Trys iš jos siūlytų kandidatų į eurokomisarus buvo atmesti per patvirtinimo procedūrą parlamente; toks precedento neturintis smūgis nuo pat pradžių susilpnino U. von der Leyen autoritetą.
Vis dėlto ES diplomatai ir parlamento lyderiai nusiteikę gana optimistiškai ir mano, kad jai pavyks įveikti paskutinę kliūtį. Balsavimas Europos Parlamente prasidės 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
„Vieningai palaikysime komisiją“, – žadėjo didžiausios EP frakcijos, konservatyviosios Europos liaudies partijos (EPP) lyderis Manfredas Weberis, pats turėjęs vilčių tapti EK vadovu.
M.Weberis buvo pagrindinių kandidatų (vok. spitzenkandidat) – EP frakcijų lyderių – sąraše, ir europarlamentarai tikėjosi, kad į EK vadovo postą bus pasirinktas vienas iš jų.
Tačiau ES lyderiai atmetė šiuos pretendentus ir po sunkių už uždarų durų vykusių derybų nusprendė iškelti U. von der Leyen kandidatūrą.
U. von der Leyen kandidatūros patvirtinimo balsavimas buvo uždaras, tad daug europarlamentarų galėjo jos nepalaikyti protestuodami prieš tokią ES lyderių politikos taktiką.
Tačiau trečiadienio balsavimas, per kurį bus sprendžiama dėl visos komisijos sudėties, bus atviras, todėl pagrindinės centro dešiniųjų, socialdemokratų ir liberalų frakcijos turėtų laikytis partinės linijos ir pritarti naujos sudėties Komisijai.
„Brexito“ debesis
Socialistų ir demokratų frakcijos lyderė Iratxe Garcia Perez atkreipė dėmesį, kad kairiųjų spaudimas privertė U. von der Leyen įsipareigoti plačiai politinei platformai.
Naujos sudėties Komisijoje yra įvairaus politinio spektro atstovų, be to, U. von der Leyen neseniai nusprendė pakeisti migracijos klausimus kuruosiančiam naujajam komisarui priskirtos atsakomybės srities – „europinės gyvensenos apsaugos“ – formuluotę. Ji buvo sulaukusi kritikos, esą asocijuojasi su kraštutinių dešiniųjų idėjomis.
12 iš 27 EK narių yra moterys; tai reiškia, kad nepavyko pasiekti žadėtos visiškos lyčių lygybės, tačiau tai vis tiek bus didžiausias moterų skaičius Komisijos istorijoje.
„Turėsime progresyviausią, lygiausią pastarųjų laikų komisiją, o tarp jos politinių prioritetų bus tų, kuriuos mūsų frakcija laiko esminiais“, – teigė I.Garcia Perez.
Vis dėlto pasipriešinimo išvengti nepavyks. EP euroskeptikų, kraštutinių kairiųjų ir dešiniojo sparno populistinės partijos žada balsuoti prieš naujos sudėties EK, o žalieji sakė, kad per balsavimą susilaikys.
Penki prancūzų socialistai taip pat žada susilaikyti. „Nepasirašysime tuščio čekio“, – pareiškė europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas.
Be to, virš įgaliojimų EK suteikimo procedūros kabo dar vienas debesis: Komisijoje nebus JK atstovo.
Britų premjeras Borisas Johnsonas pasiryžęs išvesti savo šalį iš ES sausio 31 dieną, o „Brexitas“ buvo nekart atidėtas dėl Vestminsteryje nesiliaujančių ginčų dėl „skyrybų“ sąlygų.
Teoriškai, Komisija turėtų turėti po narį iš kiekvienos ES priklausančios valstybės, o JK išstoti iš bloko turėtų tik sausio gale.
Tačiau B.Johnsono vyriausybė tvirtina, kad negali paskirti savo kandidato prieš pirmalaikius rinkimus, kurie vyks gruodžio 12 dieną, nes šiuo laikotarpiu ji neturėtų teikti tarptautinių kandidatūrų.
Kai kas Briuselyje perspėja, kad dėl to naujosios EK direktyvos gali susidurti su teisiniais iššūkiais, jei oponentai pasiskųstų, kad Komisija buvo netinkamai sudaryta.
Anksčiau šį mėnesį Briuselis ėmėsi teisinių veiksmų prieš JK už tai, kad ji nepateikė savo kandidato į eurokomisarus, tikintis, jog tai bus palaikyta ženklu, jog ES bandė surasti britų eurokomisarą.
