Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Aleksejaus Navalno nužudymą ir visapusiškai parėmė Julijos Navalnajos ryžtą tęsti vyro darbus. EP nariai akcentavo, kad „visa atsakomybė už jo mirtį tenka Rusijos valstybei, visų pirma jos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris turi būti patrauktas atsakomybėn“.
A.Navalno nužudymas yra dar vienas vis didėjančių ir sistemingų represijų Rusijoje ženklas, pabrėžė europarlamentarai, reikalaudami atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl A.Navalno mirties aplinkybių, siekiant atskleisti tiesą, užtikrinti atskaitomybę ir įvykdyti teisingumą.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad Rusijos politinę sistemą kontroliuoja konsoliduotas autoritarinis režimas, kuris yra visiškai korumpuotas ir naudojasi suklastotais rinkimais, siekdamas imituoti demokratiją ir visą valdžią sutelkti V. Putino rankose.
Pabrėždami, kad Rusijos žmonių negalima painioti su „karą kurstančiu, autokratiniu ir kleptokratiniu Kremliaus režimu“, europarlamentarai pareiškė solidarumą su visais asmenimis Rusijoje ir už jos ribų, kurie, nepaisant kryptingai žiaurių represijų ir sunkių asmeninių pasekmių, vis dar randa drąsos sakyti tiesą.
A.Navalnas svajodamas apie „gražią ateities Rusiją“ įkūnijo kovą už laisvę ir demokratiją, teigė EP nariai ir ragino ES ir jos valstybes ir toliau rodyti neblėstantį solidarumą su nepriklausoma Rusijos pilietine visuomene ir demokratine opozicija bei aktyviai ją remti. Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybes dėti daugiau pastangų ieškant būdų, kaip išlaisvinti labiausiai nukentėjusius kalinius, ypač politinius kalinius, kurie serga arba buvo kankinami, įskaitant galimybę keistis įkalintais asmenimis.
EP nariai įspėjo, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Rusijos valdžios institucijos sustiprino savo represijas prieš politinę opoziciją, žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Jie pasmerkė Rusijos režimo imperialistinę politiką ir ragino ES, jos valstybes ir bendraminčius partnerius visame pasaulyje toliau teikti politinę, ekonominę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai, nes tai geriausias atsakas į šiuo metu Kremliaus režimo vykdomą priespaudą.
Europos Parlamentas paragino Komisiją ir ypač Europos išorės veiksmų tarnybą parengti ilgalaikę politiką Rusijos atžvilgiu, kuria būtų veiksmingai atsižvelgiama į šiandienos ES ir Rusijos santykių realijas, žmogaus teisių padėtį Rusijoje ir poreikį remti Rusijos pilietinę visuomenę bei opozicijos atstovus išeivijoje.
Europos Parlamento rezoliucijai pritarė 506 EP nariai, devyni nepritarė, o 32 susilaikė.
Mirė vasario 16 d.
15min primena, kad Aleksejus Navalnas mirė vasario 16 d. specialaus režimo kolonijoje „Poliarinis vilkas“, esančioje Charpo gyvenvietėje Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Mirties liudijime teigiama, kad politikas mirė dėl natūralių priežasčių. Kitų detalių nepateikiama.
Likus kelioms dienoms iki mirties A.Navalnas 27-ąjį kartą buvo išsiųstas į baudžiamąjį izoliatorių. Politiko šalininkai mano, kad jis buvo nužudytas. Politiko našlė Julija Navalnaja pažadėjo tęsti savo vyro bylą.
47 metų A.Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui. Specialiojo režimo kolonijoje A.Navalnas turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu.
