Kelionių draudimas D.Sassoliui buvo netikėtas: EP neformuoja ES užsienio politikos – tą daro Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Tačiau jai vadovaujantis Josepas Borrellis neatsidūrė Rusijos taikinyje, rašo „Politico“.
EP neskiria sankcijų užsienio šalims – tai yra Europos Vadovų Tarybos atsakomybė. Jos atstovai taip pat nepateko į sankcijų sąrašą.
Tačiau žvelgiant iš viešųjų ryšių perspektyvos, Rusija turi ne vieną priežastį skirti sankcijas D.Sassoliui ir Europos Parlamentui.
Nevaržomi diplomatinių ar biurokratinių darbo su Rusija apribojimų, europarlamentarai gana nevaržomai kritikuoja Maskvą dėl jos elgesio.
O Rusijai kritiškų europarlamentarų rezoliucijos atkartojamos naujienų straipsniuose, kurie cirkuliuoja socialiniame tinkle „Twitter“. Tai, ką visuomenė girdi apie Rusiją, atkeliauja iš EP.
Europos Parlamentas griežtai pasisakė ir skaudžiu Rusijai klausimu – dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.
„Žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, Parlamentas užėmė lyderio vaidmenį šiuose debatuose. Tai yra teisėtas, politiškesnis ir ambicingesnis balsas“, – „Politico“ sakė Vokietijos žaliuosius atstovaujantis europarlamentaras Sergejus Lagodinskis.
„Mes esame labiau politikai nei biurokratai ar vykdomoji valdžia“, – pridūrė jis.
Kitaip tariant, sankcijos D.Sassoliui buvo skirtos ne tik jam.
„Tai nėra asmeninis klausimas. Kad pataikytum į parlamentą, reikia taikytis į pirmininką“, – jis sakė italų laikraščiui „La Stampa“.
EP prieš Rusiją
Europarlamentarai apie A.Navalną viešai kalbėjo jau kelis mėnesius.
Kai opozicionierius pernai buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga, ES ir Vakarų valstybės netrukus apkaltino Maskvą.
EP nariai pradėjo kritikuoti Kremlių, o rugsėjį buvo priimta pirmoji iš trijų rezoliucijų, smerkiančių Maskvą dėl elgesio su A.Navalnu. Iš pradžių dėl apnuodijimo, vėliau dėl arešto ir įkalinimo, rašo „Politico“.
Pirmąją rezoliuciją parėmė 532 europarlamentarai iš 705.
Lapkritį EP paprašė A.Navalno sudalyvauti virtualiame susitikime su užsienio reikalų komiteto atstovais. Tuomet opozicionierius ragino ES imtis veiksmų.
Kai sausį į Rusiją grįžęs A.Navalnas iškart buvo sulaikytas, D.Sassolis plenarinį posėdį Briuselyje pradėjo ragindamas Rusijos valdžią paleisti opozicionierių.
Tą patį mėnesį 581 europarlamentaras pritarė rezoliucijai, raginančiai šalis nares „užimti aktyvią poziciją“ dėl A.Navalno arešto ir „reikšmingai sustiprinti ES ribojamąsias priemones Rusijos atžvilgiu“.
Kovo 2 dieną ES skyrė sankcijas keliems Rusijos pareigūnams, susijusiems su A.Navalno įkalinimu.
Savo kalbomis kai kurie europarlamentarai nuėjo toliau nei ES: ragino bloką skirti sankcijas rusų oligarchams, susijusiems su režimu, taip pat prezidento Vladimiro Putino artimam ratui. Pasak europarlamentarų, toks žingsnis būtų skaudesnis nei sankcijos vyriausybės pareigūnams.
Kiti ragino ES ir šalis nares nutraukti kontroversišką „Nord Stream 2“ dujotiekio, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, projektą.
Dar praeitą savaitę 569 europarlamentarai ragino nedelsiant išlaisvinti A.Navalną, kuriam skirtą bausmę vadino politiškai motyvuota, ir kuri prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams dėl žmogaus teisių.
Pasak EP užsienio reikalų komiteto nario Davido McAllisterio, dėl tokio elgesio Europos Parlamentas nusipelnė Kremliaus nemalonės. Esą Maskva nusitaikė į nepriklausomą instituciją, kuri garsiai pasisako pasaulyje prieštaringai vertinamais klausimais.
Pastaraisiais metais europarlamentarai priėmė daugybę rezoliucijų, smerkiančių Rusijos 2014 metais įvykdytą Ukrainos pusiasalio Krymo aneksiją.
EP kasmet įteikia Sacharovo premiją už minties laisvę – tokiu būdu dažnai pasiunčiama politinė žinutę Maskvai. 2018 metais premija buvo skirta ukrainiečių režisieriui Olegui Sencovui, kuris kalbėjo Krymo aneksiją. Neseniai
Tačiau D.Sassolis nėra pirmasis EP pareigūnas, kuriam uždrausta atvykti į Rusiją.
2014 metais tokio draudimo sulaukė buvusi europarlamentarė ir ilgametė V.Putino kritikė Rebecca Harms.
2015 metais, kai ES skyrė sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, kelionių draudimas buvo skirtas 89 Europos piliečiams, įskaitant buvusią švedę europarlamentarę Anną Marią Corazzą Bildt.
Be D.Sassolio Rusija sankcijas skyrė ir Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos (NEPLP) pirmininkui Ivarui Aboliniui, Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriui Mariui Baltiniui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Prancūzijos delegacijos nariui Jacques'ui Maire'ui, Berlyno prokuratūros vadovui Joergui Raupachui, Švedijos masinio naikinimo ginklų ekspertui Asai Scottui, Estijos kalbos departamento vadovui Ilmarui Tomuiskui ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai vertybių ir skaidrumo reikalams Verai Jourovai.
