ES duomenimis, nusikaltimų aplinkai, kurie laikomi vienu pagrindinių organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinių, pasaulyje kasmet padaugėja 5–7 procentais.
ES tikisi, kad griežtesnės taisyklės atgrasys potencialius pažeidėjus ir kad sankcijos bus suderintos visame bloke. Bendrijos baudžiamojoje teisėje numatytų aplinkosaugos nusikaltimų skaičius padidės nuo devynių iki aštuoniolikos.
Už tokius veiksmus, kaip neteisėta prekyba mediena, neteisėtas laivų perdirbimas, invazinių rūšių importas ir neteisėtas vandens išteklių eikvojimas, dabar bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Teisės akte taip pat nustatytos tyčinės nusikalstamos veikos, laikomos sunkesniais nusikaltimais. Šios veikos siejamos su ekosistemų naikinimu, pavyzdžiui, didele tarša ar miškų gaisrais.
Už daugelį pažeidimų įmonėms gresia iki 40 mln. eurų baudos, licencijų panaikinimas, draudimas naudotis viešosiomis lėšomis arba galimas uždarymas.
Asmenims, įskaitant įmonių atstovus, padariusiems nusikaltimus aplinkai, dėl kurių žuvo žmogus, grės 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nusikaltėliai taip pat gali būti priversti atlyginti ar kompensuoti padarytą žalą.
Praėjusių metų lapkritį EP ir 27 ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl teksto.
Kai teisės aktą patvirtins visos ES valstybės narės, jis oficialiai taps įstatymu.
„Ši direktyva yra plataus užmojo priemonė, turėsianti ilgalaikį poveikį ir sustiprinsianti teisinę sistemą, skirtą veiksmingai kovoti su nusikaltimais aplinkai“, – teigė už vidaus rinką atsakingas komisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).
Pirmadienį Strasbūre vykusiuose debatuose Th. Bretonas pabrėžė, kad šios taisyklės turėtų sustiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą visame bloke.
„Naujoji nusikaltimų aplinkai direktyva bus stiprus signalas ir už ES ribų“, – pridūrė jis.
Už šį teisės aktą antradienį balsavo 499 europarlamentarai, 100 buvo „prieš“, o 23 susilaikė.
