Parlamentarų priimta rezoliucija Bendrija raginama „geriau informuoti apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, kurios yra pagrindinis dezinformacijos Europoje šaltinis“.
EP taip pat pasmerkė „vis agresyvesnes“ Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos pastangas „pakirsti pagrindinius Europos demokratijų principus“ ir daryti įtaką rinkimams bei remti ekstremistų judėjimus.
„Nebegalime paneigti to, kad priešiška Kremliaus propaganda taikosi į mūsų institucijas ir visuomenę, ir tai yra platesnės strategijos dalis, – įsitikinusi atskaitą parengusi Europos parlamentarė iš Lenkijos Anna Fotyga.
„Mūsų atsako sėkmė priklauso nuo atsparios visuomenės, skaidrios žiniasklaidos ir pliuralizmo, išvengiant cenzūros“, – teigė ji.
Priimta rezoliucija siūloma ES ir tarptautiniu lygiu parengti teisės aktus, skirtus kovoti su „hibridinėms grėsmėms, ypač kibernetiniu ir informaciniu karu“.
Įstatymų leidėjai už dezinformacijos skleidimą siūlo bausti užsienio subjektus tikslinėmis sankcijomis.
Jie taip pat paragino griežčiau reguliuoti socialinius tinklus, internetinio bendravimo platformas ir paieškos sistemas, „siekiant užtikrinti jų turinio skaidrumą“.
Be to, siūloma skubiai steigti atskirą ES instituciją kovai su propaganda ir dezinformacija.
Įstatymų leidėjų nuomone, visos ES valstybės turėtų daugiau investuoti į švietimą, „kad būtų pagerintas piliečių gebėjimas nustatyti dezinformaciją ir į ją reaguoti“.
Taip pat siūloma padėti ES asocijuotoms valstybėms ir Vakarų Balkanų šalims kovoti su „Rusijos ir kitų priešiškų subjektų“ kišimusi į rinkimus.
Tokioms EP rekomendacijoms pritarė 489 deputatai, dar 148 balsavo prieš, o susilaikė 30.
