Europos Parlamente – kalbos apie Vengrijos išmetimą iš Šengeno zonos dėl vizų rusams

Apie tai praneša leidinys „Politico“.

Tarp iniciatorių – P.Auštrevičius

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Petras Auštrevičius

Laiške, kurį inicijavo parlamento narė iš Čekijos Danuše Nerudová ir Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius, Europos Komisija raginama imtis skubių veiksmų ir ištirti Vengrijos sprendimą.

Parlamento nariai mano, kad tai gali būti spraga ir kelti grėsmę Šengeno erdvės, kaip saugios erdvės piliečiams, veikimui.

„Jei Vengrijos vyriausybė atsisakys keisti savo politiką, Europos Komisija ir visi ES atstovai turėtų suabejoti šalies buvimu Šengeno erdvėje, nustatydami naujas Europos piliečių apsaugos priemones, įskaitant naujas Vengrijos sienų kontrolės priemones“, – sakė parlamento nariai.

Kalbama apie Vengrijos vizų nepripažinimą ir galimą pasienio su Vengrija kontrolę

Laiške taip pat teigiama, kad kitos ES šalys gali nepripažinti Vengrijos vizų ir įvesti pasienio su Vengrija kontrolę.

Rugpjūčio 4 d. vakare laišką pasirašė beveik 70 Europos Parlamento narių, pranešė „Politico“.

Anksčiau tapo žinoma, kad Vengrija supaprastina atvykimo sąlygas rusams ir baltarusiams po ministro pirmininko Viktoro Orbano vizito į Maskvą.

Budapeštas įtraukė juos į Nacionalinės kortelės programą, pagal kurią jie gali dirbti Vengrijoje dvejus metus su galimybe ją pratęsti.

ES prašo Vengrijos paaiškinti sprendimą sušvelninti vizų režimą rusams ir baltarusiams

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pareikalavo Vengrijos reaguoti į tvyrančius nuogąstavimus, kad jos sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina šnipinėjimo pavojų bloke.

Liepos pradžioje Vengrija išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.

Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.

Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią programą statys atominę elektrinę.

Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sakė sutinkanti, kad ši situacija kelia susirūpinimą, ir išsiuntė laišką į Budapeštą, prašydama iki rugpjūčio 19 dienos atsakyti į pateiktus klausimus.

„Rusija kelia grėsmę saugumui. Mums reikia daugiau, o ne mažiau budrumo. Suteikus galimiems Rusijos šnipams ir diversantams lengvą prieigą prie ES, tai pakenktų mūsų visų saugumui“, – rašė Y.Johansson socialiniame tinkle „X“.