Europos Parlamento rinkimų rezultatai paaiškėjo: kas toliau?

Paaiškėjo Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai, žymintys svarbų momentą ne tik bendrijos politikoje, bet ir tai sprendžiantys, kokia ateitis laukia viso regiono. Tiesa, prieš įsibėgėjant naujam Europos Sąjungos (ES) politikos traukiniui, laukia kai kurie svarbūs procesai, kurie vyks artimiausiais mėnesiais ir lems ES vadovybės struktūrą.
Lietuva išsirinko europarlamentarus
Lietuva išsirinko europarlamentarus / 15min nuotr.

Politinių grupių formavimas EP

Pirmasis svarbus žingsnis po rinkimų yra politinių grupių formavimas. Tai vyksta iki liepos 16 d., kai prasidės pirmoji naujojo Parlamento sesija. Politinė grupė gali būti sudaryta bet kuriuo metu ir per kadenciją, tačiau siekiant įkūrimo iki pirmosios sesijos, grupės turi turėti bent 23 narius iš mažiausiai 7 skirtingų valstybių narių.

Ankstesnės kadencijos EP sudarė 7 frakcijos. EP nariai į jas jungiasi pagal politines pažiūras, o ne pagal šalis.

Kaip nurodoma EP interneto svetainėje, politinės frakcijos turi tam tikrų privalumų – jos atlieka svarbų vaidmenį nustatant Parlamento darbotvarkę, joms skiriama daugiau kalbėjimo laiko debatuose. Jos gali samdytis darbuotojus ir yra aprūpinamos administraciniais ištekliais, kurie finansuojami Parlamento biudžeto lėšomis. Šių lėšų ir išteklių valdymo bei audito taisykles nustato Parlamento biuras. Lėšos, kuriomis disponuoja frakcijos, yra skirtos padengti ne tik frakcijos darbuotojų administracines ir veiklos išlaidas, bet ir politinės bei informacinės veiklos, susijusios su ES politine veikla, išlaidas.

Pagrindinės politinės grupės EP yra šios: Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“), Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA), frakcija „Tapatybė ir demokratija“ (ID), Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR) ir EP kairiųjų frakcija.

Procedūrų darbotvarkė po EP rinkimų
Procedūrų darbotvarkė po EP rinkimų

Europos Vadovų Tarybos susitikimai

Birželio 17 d. numatytas neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, o birželio 27–28 d. vyks formalus susitikimas, kuriame bus siekiama susitarti dėl pagrindinių aukščiausio lygio postų, įskaitant Europos Komisijos ir Tarybos pirmininkų bei vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šie postai yra svarbiausi ES vadovybėje.

Pirmosios naujojo EP sesijos

Liepos 16-19 d. įvyks naujojo, dešimtos kadencijos Parlamento pirmoji sesija, kurioje bus išrinktas pirmininkas, 14 vicepirmininkų ir 5 kvestoriai. Vėliau, liepos 22–25 d., vyks Parlamento komitetų susirinkimai, kuriuose bus išrinkti komitetų vadovai ir pavaduotojai. Ši procedūra yra ypač svarbi, nes ji lemia Parlamento darbo per ateinančius penkerius metus veiksmingumą ir efektyvumą.

Europos Komisijos pirmininko rinkimai

Europos Komisijos (EK) pirmininko rinkimai turėtų vykti rugsėjo 16-19 d. Jei kandidatūra bus pateikta laiku, rinkimai galėtų vykti ir liepos sesijoje. Kandidatas pristatys savo politines gaires ir turės būti patvirtintas Parlamento narių daugumos. Po to, kai bus patvirtintas Komisijos pirmininkas, Europos Vadovų Taryba patvirtins Komisijos narių sąrašą, kuris bus tvirtinamas EP.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų