Trečiadienį Zagrebe planuota surengti ES viršūnių susitikimą su šešiomis Vakarų Balkanų valstybėmis, siekiančiomis prisijungti prie bloko. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos, vos per kelis mėnesius nusinešusios per 250 tūkst. gyvybių ir itin skaudžiai smogusios Europai, derybas teks rengti virtualioje erdvėje.
Vakarų Balkanai, kur nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė mažiau nei pusė tūkstančio žmonių, kol kas išvengė tokio pandemijos smūgio, kokį patyrė labiausiai paveiktos Europos šalys.
Tačiau silpnos šio skurdaus regiono ekonomikos neišvengiamai susidurs su skausmingais ekonominiais pandemijos padariniais ir nerimauja, kokia ateitis jų laukia, ES visą dėmesį sutelkus į savo pačios išlikimą.
Tarp kandidačių į ES derybose dėl narystės toliausiai pažengusios yra Juodkalnija ir Serbija. Anksčiausia galima jų prisijungimo data laikomi 2025 metai.
Už jų rikiuojasi Šiaurės Makedonija ir Albanija, kurioms kovą po ilgų atidėliojimų galiausiai buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės.
Eilę užbaigia Kosovas bei Bosnija ir Hercegovina – šalys, kurioms dar nesuteiktas kandidačių statusas.
„Ypatinga atsakomybė“
Sulaukęs kritikos, kad delsė imtis žingsnių padėti Balkanų šalims kovoti su koronaviruso krize, Briuselis bando patikinti, kad jas toliau palaiko.
Tokią kampaniją paskatino Kinijos sulauktos pagyros, kai ši šalis skubiai pristatė apsauginių kaukių ir kitų priemonių siuntų į šį regioną, kuriame Pekinas pastaraisiais metais bando plėsti savo įtaką.
Nuo tada ES pareigūnai stengiasi akcentuoti reikšmingas sumas, kurias per du pastaruosius dešimtmečius Bendrija investavo į Balkanų šalių sveikatos apsaugos sistemas, taip pat naują finansinę pagalbą, skirtą kovai su koronavirusu.
Prieš trečiadienio viršūnių susitikimą Briuselis paskelbė, kad šiam regionui papildomai skirs 3,3 mlrd. eurų kovai su COVID-19 ir socialiniam bei ekonominiam atsigavimui.
„Mums tenka ypatinga atsakomybė per šią pandemiją padėti mūsų partnerėms Vakarų Balkanuose, nes jų ateitis – Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Šis paketas „patvirtina stiprų solidarumą“, pridūrė ji.
Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad viršūnių susitikimas „rodo atnaujintą ES įsipareigojimą Vakarų Balkanų regiono europinei perspektyvai“.
ES išplatintame pareiškime dėl viršūnių susitikimo tikslų pavartota panaši formuluotė, nepaminint žodžių „narystė“ ar „plėtra“.
Nuo 2013 metų, kai šiuo metu ES pirmininkaujanti Kroatija per paskutinę plėtros bangą prisijungė prie bloko, entuziazmas tęsti Bendrijos plėtros procesą išblėso.
Pernai spalį Prancūzija ir Nyderlandai išprovokavo pasipiktinimo bangą atkakliu reikalavimu peržiūrėti prisijungimo procesą prieš pradedant derybas su Skopje ir Tirana.
Tai pakirto pasitikėjimą Bendrija regione, kur daugelis kaltino bloką, kad šis nevykdo pažadų Skopjei ir Tiranai, nors šalys įgyvendino daug reikšmingų reformų.
Kovą šioms šalims galiausiai buvo uždegta žalia šviesa, tačiau konkreti derybų, kurios veikiausiai truks ne vienerius metus, pradžios data dar nepaskirta.
Pasigirdo būgštavimų, kad dėl koronaviruso pandemijos šis klausimas gali būti nustumtas į politinės darbotvarkės apačią.
„Plėtros klausimo šiuo metu tikrai nėra tarp ES prioritetų“, – sakė Kroatijos politikos apžvalgininkė Senada Šelo Šabič.
