Europos Sąjunga (ES) kartu su valstybėmis narėmis, didžiausios donorės šiame konflikte, jau suteikė humanitarinės ir kitokios pagalbos už 877 mln. eurų. Kadangi situacija dėl nesibaigiančio pilietinio karo negerėja, Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė skirsianti dar 400 mln. eurų Sirijai ir kaimyninėms šalims.
Tokia informacija paskelbta ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusiame neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime. A.Guterres buvo pakviestas į jį pateikti naujausią situacijos Sirijoje apžvalgą.
Kartu EK rengia Regioninės apsaugos programą, skirtą padėti Sirijos kaimynėms, kurios sulaukė didžiausio pabėgėlių skaičiaus, padėti sirams laikantis tarptautinių standartų. Ši programa bus skirta padėti tiek valstybėms, tiek tiesiogiai pabėgėliams (registracijos, švietimo, sveikatos apsaugos ir panašiais klausimais).
Finansinė programos, kuri turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos, išraiška priklausys nuo ES narių noro padėti. Preliminariais paskaičiavimais, mažiausiai dvi valstybės jai turėtų skirti bent 13,2 mln. eurų.
Iki šiol daugiausiai pinigų sirams padėti iš ES narių skyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Nyderlandai. Lietuva, metų pradžioje sąraše buvusi paskutinė, vėliau kilstelėjo laipteliu aukštyn (birželio duomenimis, skyrė 35 tūkst. eurų). Mažiau (25 tūkst. eurų) rado tik nykštukinė Malta.
Pabėgėlių – jau beveik 2 mln.
A.Guterresas paragino Sirijos kaimynes sušvelninti griežtus sienos kirtimo reikalavimus, o tarptautinę bendruomenę – imtis skubių priemonių didžiulio pabėgėlių srauto poveikiui sumažinti ir stabilizuoti situaciją aplinkinėse šalyse.
„Kartoju kvietimą visoms regiono ir tolimesnėms valstybėms išlaikyti atviras sienas ir priimti visus sirus, kurie siekia pagalbos“, – per JT Saugumo Tarybos susitikimą šią savaitę sakė jis.
Komisaro tarnybos duomenimis, Libanas, Jordanija, Turkija, Irakas ir Egiptas jau sulaukė mažiausiai 1,8 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Du trečdaliai šių žmonių paliko šalį šiais metais. Siriją palieka vidutiniškai po 6 tūkst. žmonių per dieną.
„Nematėme taip bauginančiai augančio pabėgėlių srauto nuo Ruandos genocido prieš 20 metų“, – pažymėjo A.Guterrresas.
A.Guterresas: „Siriją palieka vidutiniškai po 6 tūkst. žmonių per dieną. Nematėme taip bauginančiai augančio pabėgėlių srauto nuo Ruandos genocido prieš 20 metų.“
Irake taip pat ėmė dažnėti susirėmimai tarp atskirų islamo šakų išpažinėjų, todėl ši šalis uždarė sienas ir priima tik nedideles pabėgėlių grupes. Naujausiais duomenimis, Irake apsistojo per 160 tūkst. sirų.
Egiptas sulaukė maždaug 90 tūkst. pabėgėlių. Praėjusią savaitę nemažai atskridusių sirų buvo priversti keliauti atgal. Kartu užvirė diskusijos, kad reikėtų sirams įvesti vizas ir saugumo patikrinimą.
Jordanijoje, kur perpildyta Zaatari pabėgėlių stovykla tapo vienu didžiausių šalies miestų, ir Turkijoje iš viso įsikūrė beveik milijonas sirų. Jų pareigūnai taip pat griežčiau kontroliuoja sienas, daugiausiai bijodami dėl nacionalinio saugumo.
Komisaras paragino vyriausybes rasti balansą tarp priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kovotojų, ir prieglobsčio pabėgėliams, ypač šeimoms, moterims, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, suteikimo.
Libanas vienintelis iki šiol nesugriežtino sienos kirtimo. Naujausiais duomenimis, jame įsikūrė per 600 tūkst. pabėgėlių, o Beqaa slėnyje, kur apsistojo dauguma jų, padaugėjo incidentų.
Sirijai toliau prarandant savo žmones, konflikto politinio sprendimo ir kovų pabaigos perspektyva atrodo menka, pripažino komisaras. Jį neramina nestabilumo kai kuriose kaimyninėse šalyse ženklai. Jei tarptautinė bendruomenė nesiims aktyvesnės pagalbos, nesibaigiantis pabėgėlių srautas esą tuoj pasieks tokią ribą, kad valstybės bus tarytum nustumtos nuo bedugnės krašto.
„Ko aš šiandien prašau, yra esminis dalykas sprogimo, kuris gali nugriaudėti per visus Artimuosius Rytus, rizikai sumažinti, – įspėjo A.Guterrresas. – Bet šią riziką sustabdyti gali tik politinis sprendimas dėl kovų baigties.“
Europoje prieglobsčio kol kas pasiprašė per 30 tūkst. sirų
Statistika rodo, jog dėl karo net 7 mln. žmonių prireikė humanitarinės pagalbos. Didžiuma jų (per 4,25 mln.) tebėra savo šalyje, bet palikę namus. JT skaičiuoja, kad trečius metus besitęsiantis konfliktas jau nusinešė 90 tūkst. gyvybių.
Artimiausioje ateityje nematyti jokių politinio ar diplomatinio konflikto sprendimo perspektyvų. Civilių gyventojų kova už būvį čia jau tapo didžiausia pastarųjų dešimtmečių humanitarine katastrofa.
ES prioritetas – siekti politinio susitarimo. Lygiagrečiai stengiamasi teikti humanitarinę ir kitokią pagalbą ne vien Sirijos gyventojams, bet ir aplinkinėms valstybėms.
Todėl esą svarbiausia, kad ES ir jos narės toliau teiktų pagalbą žmonėms, dėl konflikto praradusiems namus, ir regiono valstybėms, kad jos galėtų teikti adekvačią apsaugą pabėgėliams.
A.Guterresas paragino tarptautinę bendruomenę pasirengti trečiosiose šalyse priimti bent 12 tūkst. pabėgėlių. Kas šeštas iš jų priklauso labiausiai pažeidžiamųjų grupėms ir yra reikalingas ypač skubios pagalbos.
Naujausiais duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena jau 48 pabėgėliai iš Sirijos.
Vokietija paskelbė galinti priimti iki 5 tūkst. pabėgėlių. Kai kurios kitos ES narės irgi nusiteikusios priimti sirų šiais ar kitais metais.
Palyginti su Sirijos kaimynėmis, ES valstybes pasiekia gana mažai sirų. Nuo krizės pradžios 2011 m. balandį iki 2012 m. pabaigos prieglobsčio prašymus pateikė tik 32 tūkst. žmonių, šiemet jų tikimasi dar 7,5 tūkst. Dauguma jų kreipėsi į Vokietiją ir Švediją.
Kaip ketvirtadienį per spaudos konferenciją pažymėjo Vilniuje viešinti ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström, situacija Sirijoje ir regione jau tapo humanitarine katastrofa. Ji pabrėžė, kad būtinas konflikto politinis sprendimas.
Komisarė kartu paragino ES nares pabėgėlius iš Sirijos, nors jų Europa sulaukia nedaug, traktuoti kaip visus kitus gyventojus, ne įkalinti juos, o suteikti gyvenamąją vietą. "Turime padaryti, ką galime, kad padėtume tiems žmonėms", - pažymėjo C.Malmström.
ES narės sutaria, kad jų teritorijose esantys sirai nebus siunčiami atgal į Siriją, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso. Nors valstybės patenkina didžiumą prieglobsčio prašymų, statistika įvairiose šalyse gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje (Jonavos r.) pernai gyveno ir socialinės integracijos programoje dalyvavo tik penki Sirijos piliečiai, o iš viso – 166 prieglobstį gavę užsieniečiai.
Naujausiais duomenimis, kuriuos spaudos konferencijoje pateikė D.Barakauskas, dabar Lietuvoje gyvena jau 48 pabėgėliai iš Sirijos.
