„Tai, kas nutiko šį savaitgalį, rodo, kad karas prieš Ukrainą ardo Rusijos galią ir veikia jos politinę sistemą“, – bloko užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Josepas Borrellis.
„Tikrai nėra geras dalykas matyti, kad tokioje branduolinėje galioje kaip Rusija gali prasidėti nestabilumo fazė. Į tai taip pat reikia atsižvelgti“, – žurnalistams sakė J.Borrellis.
-
Ką toliau darys V.Putinas? Ir ko J.Prigožinas imsis Baltarusijoje?
-
V.Putinas nutraukė tylą: kreipėsi į Rusijos žmones
-
Susitarimas dėl J.Prigožino išvykimo reiškia patekimą į dar represyvesnę šalį
-
Apie J.Prigožino dabartinę buvimo vietą nežinoma, jo atžvilgiu tęsiamas tyrimas dėl maišto
-
Rusijos žiniasklaida ėmė svarstyti apie S.Šoigu įpėdinį: realiausias – vienas kandidatas
-
Rusija siekia parodyti, kad po „Wagner“ maišto grįžta į įprastas vėžes
Pasak jo, svarbiausia išvada ta, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas prieš Ukrainą ir „monstras, kurį Putinas sukūrė su „Wagner“, kanda jam“.
„Monstras veikia prieš savo kūrėją, politinė sistema demonstruoja trapumą, o karinė galia trūkinėja“, – sakė J. Borrellis.
ES užsienio reikalų ministrai per savo eilinį susitikimą Liuksemburge bando perprasti „Wagner“ maišto Rusijoje pasekmes.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad šis maištas Rusijai yra vidaus reikalas, ir tvirtino, jog svarbiausia yra remti Ukrainą, kad ji galėtų atkovoti savo teritorijas.
Sistemos įtrūkimai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad šie įvykiai yra „vidinė kova dėl valdžios Rusijoje ir mes į tai nesikišame“.
„Matome pražūtingus Rusijos agresijos karo padarinius, taip pat ir Putino valdžios sistemai, – sakė ji. – Matome, kad Rusijos vadovybė vis dažniau smogia pati sau.“
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna teigė, kad ši įtampa rodo Rusijos sistemos įtrūkimus ir lūžius.
Tačiau ji pabrėžė, kad ES išlieka atsargi ir nenori, kad būtų pastebėta besikišanti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus nesiblaškyti ir sutelkti dėmesį į paramos Ukrainai stiprinimą.
„Nereikia galvoti apie režimo pakeitimą Rusijoje. Rusija yra visiškai pajėgi tai padaryti pati“, – teigė jis.
Liuksemburge susitikę užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtino, kad į fondą, naudojamą Ukrainai apginkluoti, bus įtraukta dar 3,5 mlrd. eurų.
Tačiau diplomatai teigia, kad Vengrija šiuo metu blokuoja galimybę skirti papildomus 500 mln. eurų iš bendro fondo specialiai Kyjivui siunčiamų ginklų išlaidoms padengti.
Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį 27 ES šalys jau skyrė 3,6 mlrd. eurų iš bendros Europos taikos priemonės Ukrainos kariuomenei aprūpinti.
