Ką galvojate apie kovą už demokratines vertybes ir teisės viršenybę? Prieš rinkimus į EP pernai tokio klausimo neišvengė nė vienas iš populiariausių kandidatų.
Politikai iš esmės visur, įskaitant Vokietiją, ragino ES imtis teisinių procedūrų prieš V.Orbano Vengriją, kuri jau apskritai nebepripažįstama kaip demokratija, ir J.Kaczynskio Vengriją.
Prancūzija su Lenkija šiaip sutaria išties neblogai, bet net Emmanuelis Macronas garsiai ragino Vokietijos kanclerę A.Merkel užimti griežtą poziciją ir atremti antiliberalų bei autoritarizmo Rytų Europoje iššūkį.
Žiniasklaidoje vis sumirgėdavo antraštės apie Europos Komisijos inicijuojamas teisines procedūras, grasinimus atimti balsavimo teisę. Bet šiandien jau akivaizdu, kad per visus tuos mėnesius nei „Fidesz“, nei Teisės ir teisingumo partija (PiS) neatsitraukė nė per centimetrą.
Kodėl? Priežasčių ne viena. Akivaizdu, kad tokiu metu, kai koronaviruso pandemija dar neatslūgusi, o ekonomiką reikia judinti skubiai susitariant dėl ES biudžeto ir gaivinimo plano, ne teisės viršenybė jau yra prioritetas.
Be to, pasikeitė Europos Komisija ir jos vadovybė, o Višegrado ketvertas strategiškai parėmė Ursulos von der Leyen kandidatūrą – aišku, prieš tai beveik neabejotinai išgirdęs, kad nuo šių šalių bus kažkiek atsitraukta.
Galiausiai nuo liepos pasikeitė ir ES pirmininkaujanti šalis. Vokietija, regis, nenusiteikusi – tarsi auklėtoja darželinukus – auklėti konkrečiai Lenkiją ir Vengriją.
Nuo Varšuvos ir Budapešto atsitraukiama
Kabliukų, tiesa, yra. Antradienį, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos deryboms, skambiai pranešta, esą ES lyderiai pirmą kartą susitarė susieti lėšų iš Bendrijos fondų mokėjimą bloko narėms su sąlyga, kad šalys privalo laikytis ES teisinių normų.
Kaip svarbus pokytis pateikta susitarimo detalė, nusakanti, kad bet kokie išmokų mažinimai galėtų būti patvirtinti ES narių balsų kvalifikuota dauguma. Kitaip tariant, vien veto nebeužtektų.
Tačiau tiek Lenkija, tiek Vengrija tokiu, suprask, kompromisu garsiai džiaugiasi – lyg tai nė nebūtų kompromisas.
Višegrado ketvertas pernai strategiškai parėmė Ursulos von der Leyen kandidatūrą – aišku, prieš tai beveik neabejotinai išgirdęs, kad nuo šių šalių bus kažkiek atsitraukta.
Ir, ko gero, nėra, nes būtent pačias taisyklių sistemos detales dar turės patvirtinti ES Taryba. O tai reiškia, kad Varšuva ir Budapeštas galės jas vetuoti. Neabejojama, kad šios narės taip ir pasielgtų, o Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis dar pridėjo: „Esame apsaugoti iš visų pusių.“
„Teisės viršenybės sąlyga susitarime yra minima, bet abstrakčiai. Bet ką ji reikštų balsavimo atveju, nežinia – procedūrinių klausimų dar daug“, – pripažino Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
2017 metų gruodį procedūrą prieš Lenkiją pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, kuriuo galiausiai įmanoma atimti balsavimo teisę iš šalies narės, inicijavo Europos Komisija. 2018-aisiais tokį pat procesą Vengrijos atžvilgiu išjudino Europos Parlamentas.
Vis dėlto per pastaruosius pusantrų metų situacija pasikeitė, o ženklų, kad nuo Varšuvos ir Budapešto atsitraukiama, pasimatė ne tik per pastarąjį viršūnių susitikimą.
Kova už demokratiją ir teisės ir viršenybę, apie kurią drąsiai kalbėjo U.von der Leyen pirmtakas Jeanas-Claude'as Junckeris, laikinai ar ne, bet išsikvėpė.
Vokietė U.von der Leyen Komisijos pirmininke buvo išrinkta ne be lenkų ir vengrų konservatorių balsų, o nuo to laiko su šiomis valstybėmis bendrauja atsargiai, bet kur kas draugiškiau.
„Pasikeitė Komisijos vadovybė, be to Lenkijos valdantieji lemiamu momentu nutarė eiti su Europos liaudies partija. Tad dabar renkami dividendai.
Svarbu dar ir tai, kad tokio svarbaus vaidmens nebevaidina Fransas Timmermansas, kuris buvo šių procesų didysis variklis. Jis ir per savo rinkimų kampaniją žadėjo susitvarkyti su blogosiomis Lenkija i Vengrija.
Dabar jo vietą užėmė komisarė iš Čekijos – Višegrado ketverto šalies“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijuš Antonovič.
Vokietija dabar ir pirmininkauja ES, bet ir A.Merkel apie teisės viršenybę kalbėti nelinkusi.
Ką pasakė G.Nausėda?
Tai paliudijo Berlyno paskelbti prioritetai antrajam 2020-ųjų pusmečiui – juose Lenkija ir Vengrija išvis neminimos.
Tiesa, Vokietijos vyriausybė išreiškė įsipareigojimą ginti bendrąsias ES vertybes: „Intensyviai dirbsime, kad sustiprintume pagrindines vertybes ir paskatintume konstruktyvų požiūrį į teisės viršenybę.“
Bet tai Berlynui nėra prioritetas. Šis oficialus pareiškimas dėl teisės viršenybės buvo tik vienas iš daugelio, negana to, buvo paskelbtas tik po panašių pareiškimų apie žemės ūkį ir vartotojų apsaugą.
Negana to, Vokietija, atrodo, nebenori tarkuoti konkrečių šalių. Atvirkščiai, nuo šiol visos 27 ES narės raginamos „lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame dialoge apie teisės viršenybę“ – antraip tariant, išsibandyti kviečiamos visos šalys.
Naująjį instrumentą „Fundamentalių vertybių patikrinimas“ („Fundamental Values Check-up“) sukūrė Vokietijos Europos reikalų ministras, socialdemokratas Michaelis Rothas ir ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas.
Mechanizmo tikslas – patobulinti dabartinę tvarką ir tiesiog tiesti tiltus tarp Rytų ir Vakarų, o apie vertybes ar teisės viršenybę turės progą pakalbėti ne tik Lenkija, Vengrija ar Rumunija, bet ir pati Vokietija.
Beje, tikriausiai būtent apie tokį naujovišką požiūrį bandė pasisakyti ES viršūnių susitikime dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis pareiškė, kad „nors šiandien mes šį klausimą keliame Lenkijos, Vengrijos kontekste, toks dalykas gali iškilti bet kurioje ES valstybėje“.
Aišku, problema tokia, kad žala demokratijai Vengrijoje ar Lenkijoje, kur įvykdyta teismų reforma ir kur nuvalstybinta visuomeninė televizija TVP transliuoja valdančiųjų propagandą, jau padaryta. Tačiau panašu, kad verčiamas švarus lapas.
„Lenkijos spaudoje pastebima taip: dabar – Lenkija ir Vengrija, bet galima teisės viršenybės klausimą sieti ir su korupcija Bulgarijoje bei Rumunijoje, ir su mafija Italijoje, ir su Ispanijos sprendimu gaudyti katalonų separatistus po visą Europą.
Gali būti, kad ir kitos šalys išsigando, jog apie teisės viršenybės principus bus pradėta kalbėti ir jų atžvilgiu“, – tvirtino M.Antonovič.
L.Kojala pritarė: „Lenkija ir Vengrija visada pabrėžia, kad yra neteisingai išskiriamos iš kitų ES narių. Natūralu, kad Varšuva to siekia.“
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andrzejus Pukszto savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Briuselyje kalbantis apie teisės viršenybę į Lenkijos pusę stojo Slovėnija, Portugalija ir Latvija.
Numetė karštą bulvę
Tai, kad pasikeitė Vokietijos pozicija, negali nestebinti. Apie demokratijos saugojimą ir teisės viršenybę Berlynas daug metų kalbėjo labai nemažai, bet staiga šie reikalai nebeįdomūs?
Tarkime, Vokietija rėmė Europos Komisijos pasiūlymą susieti ES finansinę paramą su teisės viršenybe, bet ir pats susitarimo turinys, kuriuo problemos iš esmės kol kas uždaromos stalčiuje, rodo, kad A.Merkel nenori skambių procedūrų.
Nekalbama ir apie sąžiningą ES narių dalijimąsi pabėgėliais. Kai 2015 metais Vengrija ir Lenkija atsisakė priimti prieglobsčio prašytojų, A.Merkel atkakliai kalbėjo apie „europietiško sprendimo“ būtinybę.
A.Merkel Rytų Europoje tiesiog jau ne kartą nusvilo nagus ir nenori papildomų problemų bent jau per šį pusmetį, kai Vokietija pirmininkauja ES.
Bet dabar Vokietijos kanclerė nori numesti šią karštą bulvę kam nors kitam – šiuo atveju Europos Komisijai.
Kodėl? Panašu, kad A.Merkel Rytų Europoje tiesiog jau ne kartą nusvilo nagus ir nenori papildomų problemų bent jau per šį pusmetį, kai Vokietija pirmininkauja ES.
O aistrų nenori ir laikinoji valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkė Annegret Kramp-Karrenbauer. Ji anksčiau pasisakė prieš Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ išmetimą iš Europos liaudies partijos (EPP) bloko Europos Parlamente.
Analitikų teigimu, šie manevrai silpnina liberalius ir nuosaikius Europos dešiniuosius – net EPP vadovas Donaldas Tuskas nesugebėjo peržengti Berlyne nubrėžtos linijos. Bet faktas toks, kad EPP be CDU paramos iš esmės negali judėti iš vietos.
Ginklai atšipę, be to, ne laikas juos traukti
Briuselio koridoriuose Lenkijos ir Vengrijos santykio su demokratija klausimas dabar paprasčiausiai patrauktas į antrą planą. Taip mano ir su 15min bendravęs L.Kojala.
„Ko gero, prie šito klausimo bus sugrįžta ateityje. Dabartinės derybos buvo tokios kompleksiškos, tiek daug apimančios, kad dar papildoma skirtis, kuri galėtų sužlugdyti visą susitarimą <...>, buvo pernelyg sudėtinga“, – teigė L.Kojala.
Ir iš tiesų – tokiu metu, kai reikia skubiai gaivinti pandemijos smūgių priblokštą žemyno ekonomiką, ES turbūt neturi laiko tvarkytis su demokratijos grimasomis Lenkijoje ar Vengrijoje.
Tačiau svarbu ir tai, kad Bendrija, regis, yra priversta suvokti, jog ginklų kovoje prieš nepotizmą ir teisės viršenybės pažeidimus turi labai mažai, o ir tie ginklai atšipę.
Akivaizdžiausiai tai pasimatė inicijuojant teisines procedūras prieš Varšuvą ir Budapeštą. Abi bylos jokių vaisių neduoda – visų pirma todėl, kad „branduolinės priemonės“, balsavimo Europos Vadovų Taryboje teisės atėmimo, kuris teoriškai gali būti taikomas, iš tikrųjų niekas nenori.
Bendrija, regis, yra priversta suvokti, jog ginklų kovoje prieš nepotizmą ir teisės viršenybės pažeidimus turi labai mažai, o ir tie ginklai atšipę.
Dėl šios priežasties procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį niekada nepaliko teisiškai neįpareigojančių klausymų stadijos. Negana to, net tokios diskusijos daug kam pasirodė neproduktyvios.
Ir Vokietijos Europos reikalų ministras M.Rothas po vieno tokio susitikimo pripažino: „Ši procedūra atrodo kaip priemonė Vakarams šantažuoti Rytus.“ Tiesa, jis iškart pabrėžė, kad taip nėra.
„Politine prasme tiesiog dingo apetitas. Niekas nenori papildomai peštis dėl dalykų, kurie dar labiau skaldytų Europą tokiu metu, kai skaldančių dilemų ir taip daug – breksitas, COVID-19, Kinija, JAV.
Teisės viršenybės reikalai praktiškai nustumiami į šalį, be to, geltonos ar raudonos vėliavos kėlimas Vadovų Taryboje ir taip niekada nebuvo priimtinas daugeliui šalių“, – 15min teigė L.Kojala.
Europos yra tiek, kiek jos norime
Taip, kol kas Europai užtenka naujojo biudžeto bei ruošimosi gyvenimui su bei po pandemijos. Tiesa, yra klausiančių, ar Vengrija ir Lenkija paramą ekonomikos gaivinimo planui iškeitė į didžiųjų tylą dėl teisės viršenybės. Grasinimai skelbti veto iš tiesų buvo.
Dilemą galima pateikti ir drastiškiau. Panašu, kad Europa nutarė įsiklausyti į vokiečio dramaturgo Bertolto Brechto kadaise išsakytą pastebėjimą: „Pirmiausia maistas, tik tada – moralė.“ Tokie laikai.
L.Kojala: Europos yra tiek, kiek dėl to sutaria visos ES valstybės. Dėl to Bendrija ne visada efektyvi, bet ES nėra supervalstybė, o jos struktūros turi ribotą kompetenciją.
„Turint omenyje pandemiją, manau, kad nei von der Leyen, nei Michelis (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, – red.) nenorėjo pradėti savo kadencijų nuo didesnių konfliktų.
Be to, dirbama pandemijos sąlygomis. Mūsų galbūt laukia antroji banga, o prisiminkime, kad pavasarį ES lėtokai sureagavo į pirmąją. Elgiamasi teisingai, nes ekonomikos gaivinimo planą tikrai reikėjo priimti“, – 15min teigė A.Pukszto.
Kita vertus, M.Antonovič primena: „Vokiečiai ir prancūzai puikiai supranta, kad Lenkijos ir Vengrijos reikalai niekur nedings, kad jų nepavyks nustumti.
Dabar Vokietijai ir Prancūzijai svarbiausia surasti modus vivendi. Bent jau Merkel su Orbanu yra suradusi puikų modus vivdendi – jie puikiai sutaria asmeniškai.“
„Pastarasis dešimtmetis parodė, kad ES šalys nori elgtis vieningai. Europos yra tiek, kiek dėl to sutaria visos ES valstybės. Dėl to Bendrija ne visada efektyvi, bet ES nėra supervalstybė, o jos struktūros turi ribotą kompetenciją“, – pridūrė L.Kojala.
-
L.Kojala: ES pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį
-
ES lyderiai susitarė susieti narių finansavimą su teisinės valstybės principų laikymusi
-
G.Nausėda: Lietuva griežtai pasisako už teisės viršenybės principą skirstant ES lėšas
-
ES vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos keliasi į Seimą
