Europos Sąjunga lieja pyktį ant godžių farmacininkų: mįslingi „AstraZeneca“ paaiškinimai neįtikina

Ką paskelbė „AstraZeneca“?

Už sveikatos apsaugą atsakinga ES komisarė Stella Kyriakides išties audringai sureagavo į penktadieninį „AstraZeneca“ pranešimą, esą jei Bendrija patvirtins šios kompanijos kartu su Oksfordo universitetu sukurtą vakciną, pradiniai kiekiai bus mažesni, nei planuota.

Kiek mažesni? ES yra rezervavusi – žinoma, už pinigus – 300 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Numatyta galimybė įsigyti ir dar 100 mln. dozių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Tačiau kompanija paskelbė, kad pirmąją siuntą sudarys ne 80 mln. dozių, kaip pranešta anksčiau, o 31 mln. „AstraZeneca“ tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“.

ES reakcija – pyktis

ES pareigūnai reagavo greitai. S.Kyriakides pokalbius su „AstraZeneca“ – britų ir švedų farmacininkais – organizavo ir penktadienį, ir pirmadienį, dar viena diskusija laukia trečiadienį.

Paaiškinimai „nepriimtini“ Europos Sąjungai, pareiškė komisarė, kuri pridūrė: „ES imsis visų veiksmų, reikalingų apsaugoti savo piliečius ir teises. Vakcinų kūrėjai turi įsipareigojimų visuomenei ir pagal sutartis, kurių reikia laikytis.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Stella Kyriakides

Bendrija dar nėra patvirtinusi „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurtos vakcinos, kuri jau naudojama Jungtinėje Karalystėje ir jau patvirtinta Indijoje, Pakistane, Argentinoje, Meksikoje. ES patvirtinimo tikimasi artėjantį penktadienį.

„AstraZeneca“ pranešimas – ypač skaudus smūgis ES. Daugelis Bendrijos narių nutarė nepirkti maksimalaus MRNA vakcinų, gaminamų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“, kiekio ir rinkosi britišką variantą – jis ir pigesnis, ir lengviau gabenamas bei laikomas.

Sausio viduryje bendrovė „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą būtini pakeitimai jos gamykloje Belgijoje.

Būtent ši vakcina ilgą laiką buvo laikoma tokių skiepų kūrėjų lenktynių lydere. Tyrėjai pirmieji pradėjo klinikinius tyrimus, pirmieji pažadėjo vakcinos dozes parduoti su nuolaida, pirmieji pasirašė didžiulį kontraktą su ES.

Nenuostabu, kad dabartinės žinios pribloškia net labiau nei ankstesnis „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą. Sausio viduryje ši bendrovė paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą būtini pakeitimai jos gamykloje Belgijoje.

Tai jau jaukia ES vakcinavimo programas, paremtas dviejų dozių skiepais – kelios šalys oficialiai pranešė, kad senjorams ir kitiems vakcinų teks palaukti.

„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Viena šių valstybių – Italija – grasina paduoti „Pfizer“ į teismą. O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dabar tikriausiai jau abejoja, ar tikslą – vakcinuoti 70 proc. suaugusiųjų per keturis artimiausius mėnesius, iki birželio, įmanoma pasiekti.

Ką ruošiamasi daryti?

Analitikų teigimu, ES dabar nė neslepia, kad ketina smarkiai padidinti spaudimą vakcinų gamintojams. Visų pirma, panašu, kad Bendrija tiesiog mano, jog „AstraZeneca“ vakcinos dozes, kurias yra rezervavusi ES, nukreipė kitoms šalims – už didesnę kainą.

Kompanijos paaiškinimai ES neįtikina: komisarė S.Kyriakides aiškiai leido suprasti, esą Komisija įtaria, kad „AstraZeneca“ vakcinos dozes gabena ar gabens kitur.

„Europos Sąjunga nori tiksliai žinoti, kiek dozių pagamino „AstraZeneca“, kur jos iki šiol buvo pristatytos“, – pabrėžė pareigūnė, perdavusi Briuselio pasiūlymą dėl „skaidrumo mechanizmo“, kuris leistų stebėti iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamų vakcinų siuntas.

Tokiems ribojimams, kurie jau buvo taikyti pavasarį, kai Europa suskubo tikrinti eksportuojamas asmens apsaugos priemones, pritarimą iškart išsakė ir galingiausios ES narės Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas

„Mes kaip ES, turime žinoti, ar ir kokios vakcinos yra eksportuojamos iš ES. Tik tokiu būdu galime suprasti, ar ES sutarčių su gamintojais laikomasi sąžiningai. Įsipareigojimas gauti pritarimą eksportuoti vakciną ES lygiu yra logiškas“, – teigė J.Spahnas.

„AstraZeneca“ dalį vakcinų dozių gamina Belgijoje, ES šalyje. Briuselyje įtariama, esą kompanija pardavė šias dozes trečiosioms šalims, bet tuomet suvokė, kad gamybos apimtys vėluoja ir kad įvykdyti įsipareigojimų Bendrijai nepavyks.

„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ biuras Belgijoje

Beje, „Pfizer/BioNTech“ vakcinos irgi gaminamos Belgijoje, tad, ES įgyvendinus planus dėl eksporto kontrolės, Jungtinė Karalystė teoriškai galėtų susidurti su problemomis.

Galiausiai antradienį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad ES narės galėtų koordinuoti veiksmus ir kartu paduoti „AstraZeneca“ į teismą už sutarties pažeidimus.

Ar spaudimas jau padėjo?

Lyg tyčia antradienio rytą bent jau Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba BNS informavo, esą „AstraZeneca“ padidino Lietuvai ir kitoms ES šalims planuojamų pristatyti COVID-19 vakcinų kiekius vasariui.

Kaip šeštadienį BNS informavo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, dėl to Lietuvą pirmąjį ketvirtį pasieks penktadalis suplanuoto vakcinų kiekio.

Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis teigia, kad po pirmadienį pasiekto susitarimo su gamintoju šis kiekis padidės, tačiau kiek tiksliai – pasakyti dar negalima.

Be to, atnaujinti kiekiai pateikti tik vasario mėnesiui, o „AstraZeneca“ anksčiau skelbė, kad 60 proc. mažesnes siuntas Bendrijai planuoja visą pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį. Tad dėl kovo neaiškumų dar daug.