Išreiškę „vis didėjantį susirūpinimą“ dėl branduolinės programos pobūdžio, 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai paragino Bendriją „praplėsti egzistuojančias sankcijas ir, artimai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, išnagrinėti papildomas griežtas priemones prieš Irano finansų sistemą, transporto sektorių ir energetikos sektorių“.
Pasipiktinę antradienį Teherane įvykusiu išpuoliu prieš Didžiosios Britanijos ambasadą, ministrai pareiškė laikantys „šiuos veiksmus prieš Jungtinę Karalystę veiksmais prieš visą Europos Sąjungą“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as prieš derybas su užsienio kolegomis sakė raginsiąs juos spausti Iraną ir dėl branduolinės programos, ir dėl žmogaus teisių pažeidimų.
„Tikiuosi, kad mes susitarsime šiandien dėl papildomų priemonių, kuriomis būtų stiprinamas ekonominis spaudimas Iranui, taikus teisėtas ekonominis spaudimas, pirmiausia stiprinant Irano finansų sektoriaus izoliavimą“, – sakė jis.
Nors Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle taip pat pritaria siūlymui „išsekinti Irano finansų išteklius“, krizės apimta ES nesutaria dėl to, ar imtis sankcijų prieš Irano naftos sektorių bei dėl kurių šalių, tarp jų ir Didžiosios Britanijos, raginimų įšaldyti Irano centrinio banko sąskaitas.
Naujos sankcijos, apie kurias paskelbta po nepasitenkinimą visoje Europoje sukėlusio išpuolio prieš Britanijos ambasadą Teherane, įvedamos, pasirodžius naujai ataskaitai apie Irano vykdomą daug ginčų sukėlusią branduolinę programą.
Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, vadovaujanti tarptautinėms deryboms su Iranu šia jautria branduoline tema, pakartojo prašymą Teheranui atnaujinti derybas.
„Mes pateikėme savo pasiūlymus, – sakė ji. – Dabar iraniečiai turi apsispręsti dėl grįžimo, jeigu jie negrįš ir neatsakys arba nepateiks bent savo pasiūlymų, tada mes turėsime daryti išvadas.“
ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, vadovaujanti tarptautinėms deryboms su Iranu šia jautria branduoline tema, pakartojo prašymą Teheranui atnaujinti derybas.
Ragindama ES „plėsti sankcijas“, kai atakuojama Britanijos ambasada, C.Ashton sako, kad laikas „aiškiai nurodyti Iranui, jog mes kalbame labai rimtai“.
Tačiau tai pasakyti lengviau negu padaryti. Britanija, Prancūzija, Vokietija, Švedija palaiko siūlymą uždrausti pirkti naftą iš Irano. Tačiau kitos šalys, kaip didelių ekonomikos rūpesčių turinčios Ispanija, Graikija ir Italija, labai priklauso nuo Irano naftos.
Nafta iš Irano 2010 metais sudarė 5,8 proc. viso ES naftos importo; Iranas yra penktoji naftos tiekėja po Rusijos, Norvegijos, Libijos ir Saudo Arabijos.
Ispanijai tenka 14,6 proc., Graikijai – 14,0 proc., Italijai – 13,1 proc. šio naftos importo.
Lėšų pritrūkusi Graikija priešinasi naftos embargui – vienas ES diplomatų pažymėjo: „Iranas parduoda jiems kreditan, tai yra didelis privalumas šiuo metu.“
ES jau yra įšaldžiusi kelių šimtų Irano įmonių sąskaitas, o praėjusių metų liepą uždraudė parduoti įrangą, technologijas ir teikti paslaugas Irano energetikos, ypač dujų, sektoriui.
