Vyriausybių vadovai, pirmąkart per pastaruosius 40 metų susitikę be Britanijos atstovo, savo pranešime pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė bus laikoma „trečiąja šalimi“, turinčia „teisių ir pareigų“.
Kad galėtų toliau naudotis didžiule ES vieningąja rinka, turinčia 500 mln. gyventojų, šalis „privalo sutikti su visomis keturiomis laisvėmis, įskaitant judėjimo laisvę“, per spaudos konferenciją sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Šis pareiškimas tapo skaudžiu smūgiu vadinamojo „Brexit“ kampanijos vedliams, žadėjusiems apriboti didelio masto migraciją iš kitų ES šalių į Britaniją, taip pat įtikinėdamos, kad Britanijos bendrovės galės toliau lengvai pardavinėti prekes ir paslaugas žemynui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel irgi perspėjo, kad Londonas negalės išsirankioti „gardžiausių kąsnelių“ per derybas dėl pasitraukimo.
Be to, išlieka susirūpinimas, kad daugelyje Bendrijos šalių stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms gali būti sukeltas domino efektas, jeigu Britanijai būtų suteiktos pernelyg palankios „skyrybų“ sąlygos, nes tai gali paskatinti kitas Bendrijos nares pasekti Londono pavyzdžiu.
D.Cameronas yra spaudžiamas kuo greičiau pradėti išstojimo procedūrą, kurios pirmasis žingsnis – oficialiai informuoti Bendriją, kad Britanija nori pasitraukti.
D.Cameronas, kuris antradienį bene paskutinį kartą dalyvavo ES viršūnių susitikime Briuselyje, taip pat yra spaudžiamas kuo greičiau pradėti išstojimo procedūrą, kurios pirmasis žingsnis – oficialiai informuoti Bendriją, kad Britanija nori pasitraukti.
Tačiau D.Cameronas priešinosi spaudimui nedelsiant aktyvuoti išstojimo mechanizmą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, sakydamas, kad paliks visu tuo rūpintis savo įpėdiniui, kurį ketinama paskelbti ne anksčiau negu rugsėjo 9 dieną.
ES lyderiai sako, kad nesant oficialaus pranešimo negali būti pradėtos jokio derybos dėl Bendrijos ryšių su Britanija pakeitimo – nei oficialios, nei neoficialios. ES sutartyje numatoma, kad toks derybų procesas gali trukti iki dvejų metų.
Siekdami išvengti tolesnių pasitraukimų, Europos lyderiai trečiadienį susitarė, kad reikia labiau stengtis mažinti „nepasitenkinimą dabartine reikalų padėtimi“, sakoma jų bendrame pranešime.
„Europiečiai tikisi, kad mes dirbsime geriau, užtikrindami saugumą, darbo vietas ir augimą, taip pat geresnės ateities viltį“, – rašoma dokumente.
