27 šalių bloko diplomatijos vadovai susitiks Briuselyje derybų, per kurias taip pat planuojama surengti vaizdo konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir aptarti įvairių aktualių klausimų.
Tačiau pagrindinė darbotvarkės tema bus virtinė žmogaus teisių pažeidimų įvairiuose regionuose. Be kita ko, ministrai diskutuos dėl padėties Venesueloje po praeitais metais įvykusių daug kritikos sulaukusių rinkimų.
Priemonės prieš Kremlių planuojamos praėjus dviem savaitėms po prieštaringai vertinamo ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vizito Maskvoje, virtusio diplomatiniais spąstais ir sukėlusio kai kurių Bendrijos narių įtūžį.
Tikimasi, kad pirmąkart bus pasinaudota nauju ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimu, leidžiančiu atsakingiems asmenims uždrausti išduoti vizas ir areštuoti jų turtą, sakė diplomatai.
„Tikiuosi, kad bus pasiektas politinis susitarimas, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas. – Tuomet šalių narių ekspertai turėtų imtis darbo dėl [sankcijų taikinių] vardų.“
Sankcijų bangos
Vėlai sekmadienį du artimi A.Navalno bendražygiai Briuselyje susitiko su aštuoniais ES užsienio reikalų ministrais ir keliais Bendrijos ambasadoriais.
Vienas iš šių bendražygių, Leonidas Volkovas, sakė AFP, kad buvo „kalbama apie tikslines asmenines sankcijas [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui artimiausiems sąjungininkams ir žmonėms, kaltiems dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“.
Tačiau ES diplomatai sakė, kad priemonių gali būti imtasi tik prieš asmenis, tiesiogiai atsakingus už Rusijos elgesį su A.Navalnu, nes taikinių sąrašas gali būti užginčytas teisme.
Sekmadienį vykęs pasitarimas vyko Lietuvos iniciatyva. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitų jame dalyvavusių ES pareigūnų neįvardijo.
„Didžiausia viltis rytojui [pirmadieniui] – kad vienbalsiai priimsime sprendimą dėl sąrašo“, kuriems asmenims turi būti taikomos naujosios sankcijos, AFP sakė G.Landsbergis.
Pozicija Maskvos atžvilgiu sugriežtėjo po nesėkmingos J.Borrellio kelionės į Rusiją, per kurią Maskva paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus ir atsisakė tartis dėl bendradarbiavimo.
ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.
Blokas spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A.Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Iškiliausias V.Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.
Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.
„Tinkami sprendimai“
ES taip pat atrodo besiruošianti imtis tikslinių priemonių prieš Mianmaro kariškius, šio mėnesio pradžioje užgrobusius valdžią ir šiurkščiai malšinusius protestus.
J.Borrellis šeštadienį pasmerkė smurtą prieš taikius protestus, pareikalavusį dviejų demonstrantų gyvybių. Pasak jo, ES užsienio reikalų ministrai priims „tinkamų sprendimų“.
Vienas aukštos rango ES pareigūnas sakė, kad per pirmadienį vyksiantį susitikimą bus priimta sprendimų, „galbūt numatysiančių galimybę imtis tam tikrų konkrečių priemonių prieš kai kuriuos kariuomenės narius“.
Pasak pareigūno, be šių priemonių, ministrai į sankcijų sąrašą dar turėtų įtraukti apie 30 Venesuelos prezidento Nicolas Maduro režimo narių.
Tarp jų tikriausiai bus asmenų, susijusių su gruodį įvykusiais rinkimais, kurių teisėtumą ES atsisakė pripažinti, taip pat siejamų su platesniais žmogaus teisių pažeidimais, sakė šaltinis.
Ministrai taip pat planuoja aptarti Kinijos veiksmus prieš demokratijos šalininkus Honkonge, taip pat įvertinti, ar ES turėtų griežtinti savo atsaką, Pekinui imantis vis šiurkštesnių priemonių.
Per JAV diplomatijos vadovo A.Blinkeno pirmąsias visavertes derybas su Bendrijas dėmesys bus perkeltas į bendradarbiavimą, abiem pusėms siekiant išsklaidyti įtampą, padidėjusią per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trampo kadenciją.
Tikėtina, kad bus svarstomos galimybės sudaryti jungtinį frontą bendrų priešininkų, tokių kaip Rusija ir Kinija, atžvilgiu, taip pat pastangos sugrąžinti Jungtines Valstijas į sutarties su Iranu dėl jo branduolinės programos besilaikančių šalių ratą.
ES šiuo metu tikisi organizuoti Vašingtono, Teherano ir kitų sutartį pasirašiusių šalių, įskaitant Rusiją, susitikimą, per kurį būtų tariamasi, kaip išgelbėti Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), iš kurio D.Trumpas pasitraukė 2018 metais.
