Dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomiką jau dabar apėmusi visų laikų giliausia recesija, o U. von der Leyen išdėstytas planas siūlo pagalbą labiausiai nukentėjusioms bloko šalims.
Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Tuo pačiu gali būti įvesti Europos masto mokesčiai plastikui, išmetamiems anglies junginiams ir didžiosios technologijų įmonėms, ir tai smarkiai sustiprintų Briuselio pajėgumus.
Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni socialiniame tinkle „Twitter“ sveikino šią iniciatyvą kaip „Europos proveržį“, padėsiantį įveikti „beprecedentę krizę“.
Koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo daugiau kaip 173 tūkst. gyvybių ir paralyžiavo žemyno ekonomiką. Kol kas verslas tik lėtai atsidaro, o sugriežtinta sienų kirtimo tvarka vis dar slopina keliones ir verslą.
Naujasis planas buvo paskelbtas sulaukus didelio spaudimo iš Italijos ir Ispanijos – pirmųjų nuo protrūkio smarkiai nukentėjusių Europos valstybių, kurios yra per daug prislėgtos skolų, kad galėtų savarankiškai atkurti savo ekonomikas.
Jeigu Bendrijos narės priimtų dabartinę susitarimo versiją, Italija per ateinančius metus gautų 81,8 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos, o Ispanijai tektų 77,3 mlrd. eurų.
ES iš viso suteiktų 405 mlrd. eurų subsidijų. Iš jų 28,8 mlrd. eurų tektų Vokietijai, o 38,7 mlrd. eurų – Prancūzijai.
Be to, šalims būtų suteikta paskolų: Italijai – 90 mlrd., o Ispanijai – 31 mlrd. eurų.
Atskiroms ES narėms siūlomos išmokos ir paskolos sudarytų daugiau kaip 650 mlrd. eurų, o dar 100 mlrd. eurų galėtų būti skirta bendroms ES vadovaujamoms pagalbos programoms, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.
Keliomis dienomis anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė siūlymui, kad Europos Komisija galėtų pasiskolinti rinkose 500 mlrd. eurų savo planui finansuoti.
A.Merkel, įtakingiausia iš ES lyderių, taip pat sakė, kad pagalba galėtų būtų teikiama kaip išmokos, o ne paskolos. Tai buvo dar vienas itin svarbus Berlyno pozicijos pasikeitimas.
Dabar Komisija turi išnagrinėti pasiūlymą, pateiktą vadinamojo „taupiojo ketverto“ – šiaurinių Bendrijos narių, tradiciškai pasisakančių lėšų pumpavimui į smarkiai įsiskolinusių pietinių bloko šalių biudžetus.
Jos taip pat reikalavo, kad pagalba būtų teikiama tik paskolų pavidalu, ir kaltino Europos Sąjungos pietines šalis, esą jos per daug išlaidauja ir renkasi didinti savo įsiskolinimus, užuot pradėjusios vykdyti taupymo reformas.
„Radikalios permainos“
Diskusijomis dėl subsidijų ar paskolų teikimo siekiama atsakyti į svarbų klausimą, ypač kai Italija, Graikija ir Ispanija, nepaisant nuo 2008 metų finansų krizės vykdomų skausmingų reformų, tebėra sukaustytos skolų naštos.
Europos centrinis bankas antradienį perspėjo, kad skolų naštos padidinimas smarkiai įsiskolinusioms šalims galėtų išgąsdinti rinkas ir sukelti grėsmę euro valiutai.
Atsigavimo fondas bus susijęs su ES ilgalaikiu 2021–2027 metų biudžetu, bet jam dar turės vienbalsiai pritarti visos 27 ES narės bei ratifikuoti Europos Parlamentas.
U.von der Leyen vėliau trečiadienį planuoja pristatyti atsigavimo planą Europos Parlamentui, o paskui surengti spaudos konferenciją.
„Potencialiai matome radikalias permainas Europos makroekonomikos politikoje“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Philippe'as Lambertsas.
„Tai dar nėra fiskalinė sąjunga, nes veiks ribotą laiką, bet tai sukuria svarbų precedentą“, – pridūrė jis.
U.von der Leyen artimiausias savaites ir mėnesius skirtas įtemptoms deryboms drauge su viršūnių susitikimams pirmininkaujančiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'u Micheliu.
Diplomatai mano, kad šios derybos gali užsitęsti mažiausiai iki liepos mėnesio, kai Vokietija perims pirmininkavimą ES.
Šio plano finansavimo patvirtinimas gali užtrukti dar ilgiau, nes jam turės pritarti visų ES narių parlamentai, tačiau šis procesas yra nenuspėjamas.
U.von der Leyen vadovaujama Komisija jau anksčiau suteikė kuklesnę pagalbą atsigavimui, įskaitant draudimą dalinio įdarbinimo schemoms ir sprendimą laikinai netaikyti taisyklių dėl ES narių nacionalinio deficito.
Tuo tarpu 19 bendrąją valiutą eurą naudojančių šalių suteikė 540 mlrd. eurų vertės skolinimosi garantijas skubioms išlaidoms sveikatos apsaugai.
Nuo krizės pradžios Komisija taip pat pritarė 2 trln. eurų vertės pagalbai valstybėms; beveik pusę šios sumos skyrė Vokietija.
