Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas savo vertinimus pateikė tokiu metu, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ruošiasi pateikti Briuselio nerimą sukėlusių įstatymų projektų pataisas.
„Ruošiuosi informuoti ES Ministrų Tarybą apie pažangą, arba reikėtų sakyti – įvykių raidą, ir tada pažiūrėsime, kaip sureaguos taryba“, – sakė F.Timmermansas, buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras, pradėdamas derybas su ministrais Briuselyje.
„Žinoma, mes atidžiai išnagrinėsime tas įstatymų pataisas, jeigu šiandien jas pateiks prezidentas“, – pridūrė jis.
F.Timmermansas siekia ES narių paramos, kad galėtų imtis veiksmų, jeigu Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) neatsisakys prieštaringai vertinamų teisės aktų, kurie, Briuselio nuomone, kelia „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei.
Jeigu Varšuva jų neatšauks, Komisija yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas ES procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Tačiau Vengrija žada vetuoti bet kokias sankcijas prieš savo sąjungininkę Lenkiją.
F.Timmermansas griežtina savo poziciją
F.Timmermansas, Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio dešinioji ranka, jau daug mėnesių vadovauja pastangoms priversti Lenkiją laikytis ES demokratijos standartų.
Dabar jis griežtina savo poziciją ir siekia paramos 28 ES narių Europos reikalų ministrų susitikime Briuselyje, kad, esant būtinybei, galima būtų imtis konkrečių veiksmų.
Liepos mėnesį F.Timmermansas perspėjo, kad Komisija yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, jeigu pagal naujai priimtą savo teismų reformos įstatymą Varšuva atleis Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Budapeštas, kuriam Briuselis taip pat turi priekaištų dėl demokratijos normų, jau pagrasino sankcijas vetuoti.
EK gali pradėti procedūrą pagal 7-ąjį straipsnį, jeigu manoma, kad viena iš ES valstybių kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei. Šiai procedūrai reikalingas daugumos ES narių pritarimas.
Tačiau tam, kad būtų imtasi konkrečių sankcijų prieš Lenkiją, joms turės pritarti visos likusios Bendrijos narės, o Budapeštas, kuriam Briuselis taip pat turi priekaištų dėl demokratijos normų, jau pagrasino sankcijas vetuoti.
Be to F.Timmermansas dar nori pažiūrėti, kaip PiS artimas Lenkijos prezidentas toliau elgsis su teismų sistemos reformos įstatymais, sakė vienas ES pareigūnas.
Pažangos ataskaita
Liepos mėnesį A.Duda nustebino daugelį, vetuodamas vieną įstatymo projektą, kuriuo būtų sustiprinta politinė Aukščiausiojo Teismo kontrolė, ir kitą projektą, kuriuo parlamentui būtų leista parinkti teismų nepriklausomumą užtikrinančios institucijos narius.
A.Dudos atstovas Varšuvoje pareiškė, kad pirmadienį prezidentas pristatys įstatymų projektų pataisas.
Lenkija anksčiau sakė, jog A. Dudos veto parodė, kad ES susirūpinimas yra niekam nereikalingas.
„Didelė dalis rekomendacijų, kurias mes gavome iš ES, paprasčiausiai neturi pagrindo“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Europos reikalams Konradas Szymanskis.
Kol kas neaišku, ar prezidento siūlomi pakeitimai bus tik kosmetiniai, ar jie suvaržys teisingumo ministro galias skirti teisėjus.
Kol kas neaišku, ar prezidento siūlomi pakeitimai bus tik kosmetiniai, ar jie suvaržys teisingumo ministro galias skirti teisėjus.
Liepos mėnesį EK pradėjo teisinius veiksmus prieš Lenkijos vyriausybę dėl naujo reformos įstatymo, pakertančio šalies bendrųjų teismų nepriklausomybę. Dėl šio įstatymo Lenkijai gali tekti stoti prieš aukščiausią 28 valstybių sąjungos teismą – Europos Teisingumo Teismą (ETT) – ir gauti baudą.
Be to Lenkijos vyriausybė atsisako paklusti ETT įsakymui nedelsiant stabdyti medžių kirtimą Belovežo girioje, Europos paskutinėje pirmykštėje girioje.
Šios reformos Lenkijoje sukėlė masinius gatvių protestus ir privertė šalies nepriklausomybės simboliu laikomą Lechą Walesą išreikšti susirūpinimą dėl savo šalies likimo Europoje.
