ES delegacijos nariai sakė, kad per derybas Uralo kalnų mieste Jekaterinburge po didinamuoju stiklu taip pat atsidurs žmogaus teisių padėtis Rusijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengėsi pagerinti santykius su atvykusiu ES prezidentu Hermanu Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso, pirmadienį susitikęs su jais prie vakarienės stalo, intensyvių derybų išvakarėse.
Maskva taip pat tikisi užsitikrinti bevizį režimą Europoje savo piliečiams, taip pat išlygas savo gamtinių dujų eksporto monopolininkei „Gazprom“, kad jai nebūtų taikomos naujos taisyklės, draudžiančios valdyti dujotiekius ir kitokią infrastruktūrą ES šalyse.
Tačiau joks kitas klausimas nekursto didesnių prieštaravimų nei ES tvirtas palaikymas Sirijos opozicijai ir V.Putino išliekantis palankumas Damasko režimui, su kuriuo Maskva bendradarbiauja nuo Sovietų Sąjungos laikų.
„Sirijos tema bus viena iš prioritetinių sričių šios derybose“, – Maskvos pasiuntinys prie ES Vladimiras Čižovas sakė prieš šį susitikimą.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu žengė dar toliau, pareiškęs, kad sprendimas apginkluoti Sirijos sukilėlius Maskvai atrišo rankas tiekti ginklus B.al Assadui, kas buvo uždrausta tarptautinių sutarčių.
Analitikų nuomone, Maskva ir Briuselis gali mėginti švelninti savo nesutarimus, paskelbdami bendrą pranešimą, kuriame būtų išsakytas palaikymas siūlomai taikos konferencijai dėl tos krizės.
Tikimasi, kad per 2-ąją Ženevos konferenciją B.al Assado stovykla ir pagrindinė opozicijos organizacija pirmąkart pradės tiesiogines derybas.
Mažiau aišku, kaip abi pusės spręs didėjančius nesutarimus dėl itin didelės „Gazprom“ įtakos Europos rinkoje.
Rusija tiekia apie trečdalį 27 šalių bloke suvartojamų dujų, o dominuojanti padėtis daugelį metų leido „Gazprom“ diktuoti kainas.
Šis ginčas kulminaciją pasiekė pernai rugsėjį, kai ES nusprendė pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ kainų nustatymo strategijos.
V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimams Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Briuselio veiksmai prieš „Gazprom“ yra „diskriminuojantys“.
Tačiau įtampa gali dar labiau padidėti, kai ES lyderiai iškels klausimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje per jau 13 metų trunkantį V.Putino valdymą.
ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton sakė, kad Briuselis ypač susirūpinimas dėl pastarojo Maskvos vajaus prieš nevyriausybines organizacijas, gaunančias lėšų iš užsienio, reikalaujant, kad jos registruotųsi „užsienio agentėmis“.
