Tačiau proveržio siekiant susitarimo dėl 2021-2027 metų Bendrijos biudžeto – dar didesnius nesutarimus nei „Brexit“ keliančiu klausimu – artimiausiu metu nesitikima.
Lyderiams reikia surasti kompromisą, kuris patenkintų šalis, norinčias minimalių išlaidų, nares, kurios siekia bent jau išlaikyti esamą lygį, ir valstybes, kovojančias už didesnius narių įnašus, kurie atsvertų planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą.
ES šį pusmetį pirmininkaujanti Suomija turėtų pateikti projektą, kuris apimtų pasiūlymą dėl bendro finansavimo lygio. Vienas prancūzų aukšto rango diplomatas sakė, kad projektas bus ginčijamas, ir tvirtino, jog labai svarbu išlaikyti didelį finansavimą, kad būtų išsaugotas tas pats lygis žemės ūkiui ir padidintos lėšos klimato, inovacijų ir migracijos klausimams.
Tačiau kitos daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys, tarp jų – Vokietija, nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.
Minėtas diplomatas, kuris neturėjo įgaliojimų kalbėti viešai, sakė, kad norint išlaikyti dabartinį biudžeto dydį valstybėms narėms reikės skirti mažiausiai 1,16 proc. savo BVP. Europos Komisija yra numačiusi 1,11 proc. tikslą, o Europos Parlamentas siūlo 1,3 procento.
Diplomatai perspėja, kad dėl didelių nuomonių skirtumų sprendimai gali būti nukelti iki kitų metų, o toks vėlavimas apsunkins programų vykdymą 2021-2022 metais.
Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.
Po Jungtinių Tautų susitikimo klimato klausimais Europos Vadovų Taryba tęs derybas dėl savo tikslo, kad Europa iki 2050 metų taptų klimato atžvilgiu neutrali.
Birželio mėnesį lyderiams nepavyko susitarti dėl plano iki 2050 metų padaryti bloko ekonomiką neutralią išmetamo anglies dioksido požiūriu – kai neutralizuojama didžioji dalis emisijų, o likusi kompensuojama sodinant naujus medžius (ir galimai pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas).
Kelios didelės ES šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, pritarė šiam tikslui, bet nuo anglių priklausomos valstybės bloko rytuose, tokios kaip Lenkija, blokavo konsensusą dėl šio pasiūlymo, pagal kurį reikėtų palaipsniui beveik visiškai atsisakyti naudoti iškastinį kurą.
Penktadienį, antrąją Europos Vadovų Tarybos dieną, lyderiai taip pat aptars būsimos Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prioritetų sąrašą.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, pasiekęs ES lyderių pritarimą naujam „Brexit“ susitarimui, penktadienį grįžto į Londoną, kur sieks skeptiškai nusiteikusių britų parlamentarų paramos.
B.Johnsonui dabar reikia įtikinti įstatymų leidėjus, tris kartus atmetusius ankstesnį, Theresos May suderėtą „Brexit“ susitarimą, balsuoti už jo pasiektą sutartį.
„Visi mes tikimės, jog tai, dėl ko nusprendėme vakar, bus priimtina ir Vestminsteryje“, – sakė Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis.
