Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, perspėjo, kad dabar yra pats laikas bendrijai plėstis į Balkanus, nes nuolat didėja nerimas dėl Maskvos įtakos šiam regionui.
Praėjusią savaitę ES paskelbė Vakarų Balkanų šalims skirtą strategiją, kuria siekiama, kad kai kurios šio regiono valstybės iki 2025-ųjų taptų Bendrijos narėmis. Vis dėlto pabrėžiama, kad pirmiausia turi būti išspręsti visi teritoriniai ginčai.
Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo į ES derybas. Šalimis kandidatėmis pretenduoja tapti ir Albanija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.
ES nenori į savo gretas priimti naujų narių, kol šalys neišsprendžia tarpusavio nesutarimų. Ypač daug jų verda Vakarų Balkanų regione, kuris vis dar nėra susidorojęs su kruvino Jugoslavijos žlugimo padariniais.
„Jei plėtra neįvyks dabar, kito laiko jai nebebus, – perspėjo B.Borisovas. – Kitu atveju, Kinija, Rusija ir Turkija savo planus šiam regionui pradės (įgyvendinti) jau šiandien.“
Sofijoje šiuo metu vyksta ES užsienio reikalų ministrų derybos dėl strategijos Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu.
Gegužę per Bulgarijos sostinėje rengiamą specialų viršūnių susitikimą Bendrijos narių lyderiai turėtų oficialiai pritarti šiai strategijai.
Vengrijos ministro pirmininko Peterio Szijjarto teigimu, 2025-ieji yra „labai vėlus“ tikslas Juodkalnijai ir Serbijai. Jis taip pat pakartojo B.Borisoco perspėjimą, kad šalys iš išorės gali imti įgyvendinti savo planus tame regione.
„Akivaizdu, kad JAV turi strategiją Vakarų Balkanams, Rusija turi strategiją Vakarų Balkanams, Turkija turi strategiją Vakarų Balkanams, ir tik Europos Sąjunga (šiuo klausimu) yra labai lėta“, – pareiškė jis.
„Jei rimtai manome, kad mes, Europos Sąjunga, norėtume tapti nugalėtojais dėl strategijų ir pastangų Vakarų Balkanuose, turėtume labai paskubėti“, – sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.
„Nerealus“ terminas
Tačiau ES nenori į savo gretas priimti naujų narių, kol šalys neišsprendžia tarpusavio nesutarimų. Ypač daug jų verda Vakarų Balkanų regione, kuris vis dar nėra susidorojęs su praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje įvykusio kruvino Jugoslavijos žlugimo padariniais.
Belgrado ir Prištinos santykiai tebėra įtempti, nors Kosovas nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė dar 2008 metais. Serbija atsisako pripažinti, kad Kosovas, buvusi Serbijos provincija, yra nepriklausoma.
Tuo tarpu ES narė Graikija prieštarauja savo šiaurinės kaimynės Makedonijos pavadinimui. Atėnų teigimu, Makedonijos pavadinimas reiškia, kad Skopjė gali turėti pretenzijų į Graikijos to paties pavadinimo istorinio šiaurinio regiono teritoriją ir paveldą.
Bendrija taip pat nudegė priėmusi naujų narių, kai jos dar nebuvo tam pasirengusios. Europos Sąjunga buvo įtraukta į sudėtingą teritorinį ginčą tarp Slovėnijos, Bendrijos nare tapusios 2004-aisiais, ir Kroatijos, prie ES prisijungusios dešimtmečiu vėliau.
Ginčas kilo dėl ramios įlankos šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, prie kurios yra viduramžių architektūra garsėjantis Slovėnijos Pirano uostamiestis.
Tačiau šia įlanka Slovėnija turi dalintis su Kroatija. Abi šalys nesutaria, kurioje vietoje turi būti pažymėta jūrinė siena, ir šis ginčas tęsiasi nuo pat jų atsiskyrimo nuo Jugoslavijos 1991 metais.
Slovėnijos užsienio reikalų ministras Karlas Erjavecas pareiškė, kad „nerealistiška“ manyti, jog Serbija ir Juodkalnija iki 2025-ųjų bus pasirengusi narystei ES.
„Slovėnija 20 metų vystė dialogą su Kroatija, kad surastų sprendimą dėl sienos tarp Slovėnijos ir Kroatijos. Tas pats vyksta ir su Kroatija ir Serbija: 26 metai“, – teigė jis.
„Manau, kad neįmanoma iki 2025-ųjų įgyvendinti šią sąlygą. ES plėtrai ir Vakarų Balkanams tai būti šiokia tokia problema“, – pridūrė Slovėnijos diplomatijos vadovas.