Europos saugumas po „Brexit“: savo progos laukia teroristai ir Rusija?

Ekspertai nerimauja, kad po „Brexit“ susilpnėjus Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui saugumo srityje, tuo gali pasinaudoti Europoje išpuolius vykdantys teroristai bei Rusija, rašo „The Washington Post“.
Prancūzijos kariai stotyje Paryžiuje
Prancūzijos kariai stotyje Paryžiuje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„JK saugumo klausimu tiesiog minimizuos žalą“, – teigė Malcolmas Chalmersas iš Londone įsikūrusio saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“.

Vos paaiškėjus 2016-ųjų birželio referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) rezultatams, britų lyderiai ėmė nuolat pabrėžti neketinantys apleisti Europos vien todėl, kad pasitraukia iš Bendrijos.

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May tikino nenaudosianti galingos britų kariuomenės ar pasaulinių žvalgybos operacijų kaip svertų derybose dėl išstojimo sąlygų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
AFP/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Be to, JK įsipareigojo ir toliau aktyviai dalyvauti NATO – Aljanse, kuriam priklauso dauguma ES šalių. Apskritai britų įstatymų leidėjai stengiasi, kad iš bloko pasitraukianti šalis saugumo klausimais išlaikytų status quo.

Tačiau nemažai Europos lyderių, įskaitant vyriausiąjį ES derybininką Michelį Barnier, teigia, kad, kalbant apie saugumą, JK negali apsimesti, jog „Brexit“ neįvyko. O pasitraukimas iš klubo reiškia privalumų praradimą, net jei juos praranda ir kitos klubo narės.

M.Barnier: „Jei pasitrauki iš ekosistemos, prarandi bendradarbiavimo privalumus. Tampi trečiąja šalimi todėl, kad pati taip nusprendei. Todėl reikia kurti naujus santykius.“

„Jei pasitrauki iš ekosistemos, prarandi bendradarbiavimo privalumus. Tampi trečiąja šalimi todėl, kad pati taip nusprendei. Todėl reikia kurti naujus santykius“, – sakė M.Barnier.

Nerimas dėl duomenų apsaugos

„The Washington Post“ rašo, kad labiausiai „Brexit“ poveikis bus jaučiamas bendradarbiaujant teisėsaugos ir kovos su terorizmu srityse.

Šiuo metu policija ir kovos su terorizmu pareigūnai gali naudotis ES duomenų bazėmis, kad patikrintų asmenis, kertančius sieną ar sustabdytus keliuose.

Europos saugumo pareigūnai tikina, kad po teroristinių išpuolių virtinės 2015 metais suintensyvėjęs informacijos dalijimasis padėjo užkirsti kelią didelio masto atakoms.

2017 metais JK teisėsauga vieną tokių duomenų bazių – Šengeno informacinę sistemą – patikrino 539 mln. kartų.

2017 metais JK teisėsauga vieną tokių duomenų bazių – Šengeno informacinę sistemą – patikrino 539 mln. kartų.

Britų lyderiai tikina norintys dalytis informacija ir po pasitraukimo iš Bendrijos. Tačiau ES teisėsaugos tarnybos, nors ir norinčios to paties, nerimauja: jei su blokui nepriklausančia šalimi dalysis tiek pat informacijos, kiek ir su ES nare, rizikuos pažeisti savo pačių įstatymus.

Nemaža dalimi duomenų apie ES piliečius leidžiama dalytis tik su kitomis bloko narėmis. Iš dalies todėl, kad ES šalys turi bendras privatumo ir duomenų naudojimo taisykles.

VIDEO: Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: patenkinti ne visi, bet lietuviai teisės gyventi JK nepraras

ES teisėsaugos pareigūnai spėja, kad po „Brexit“ iš jų duomenų bazių bus pašalinta Britanijos teisėsaugos informacija ir atvirkščiai. Tikėtina, kad JK turės prašyti informacijos iš ES duomenų bazių kiekvienu konkrečiu atveju.

Šiuo metu kiekvienas britų pareigūnas turi tiesioginę prieigą prie duomenų bazių ir informaciją gali gauti iš karto.

Be to, duomenys, kuriais ES gali dalytis, laikui bėgant gali būti apriboti. JK traukiasi iš bloko siekdama daugiau politinio suverenumo, todėl Briuselis baiminasi, kad duomenų įstatymų atžvilgiu Britanija gali pasukti priešinga linkme.

Be to, tobulėjant technologijoms tenka priimti naujus sprendimus, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp pilietinių laisvių ir saugumo.

„Abi pusės – tiek ES, tiek JK – po skyrybų nori sutarti kiek įmanoma geriau dėl savo vaikų. Tačiau neabejoju, kad „Brexit“ apsunkins situaciją“, – teigė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

Pokyčiai tarptautinėje politikoje

Pasak „The Washington Post“, „Brexit“ gali pakenkti Europos vienybei tarptautinės politikos klausimais. Jungtinė Karalystė – branduolinė galia ir nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė, ji ilgą laiką darė didelę įtaką apibrėžiant Europos vaidmenį pasaulyje.

Britų diplomatai tikina, kad jie yra atsakingi už du trečdalius darbo formuojant ES sankcijų politiką.

„Scanpix“ nuotr./JT
„Scanpix“ nuotr./JT

Net jei Britanija nepakeis savo pozicijos, britų pareigūnai nebedalyvaus ES sprendimų dėl sankcijų priėmimo procese. Įmanoma, kad kai kuriais atvejais Bendrija gali pradėti laikytis ne tokios griežtos linijos.

O kai JK nebepriklausys blokui, sankcijos gali būti mažiau efektyvios.

„Mes, liekantys ES, turime pasitempti“, – teigė tapatybės nenorėjęs atskleisti Europos diplomatas, dirbantis saugumo klausimais. Pasak jo, „britai buvo viena ES sankcijų varomųjų jėgų“.

„The Washington Post“ rašo, kad Londonas gali bandyti į savo ambasadas Europoje skirti daugiau patirties su sankcijomis turinčių diplomatų, tačiau jų lobizmas gali turėti ribotą poveikį.

Pasak kai kurių diplomatų, diskusijose apie sankcijas Britanija jau dabar kai kada pamirštama.

„Mes manome, kad sankcijos reikalingos, ir mums trūks JK. Todėl, kad bus mažiau šalių, kurios priešinasi Rusijos politikai“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacekas Czaputowiczius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacekas Czaputowiczius

Priešininkai nesnaudžia

Th.May vyriausybė įspėjo, kad bendradarbiavimas bus sutrikdytas tuo atveju, jei JK iš Bendrijos pasitrauks be susitarimo. Toks variantas atrodo vis labiau įmanomas, kadangi premjerės „Brexit“ versija išlieka itin nepopuliari.

„Pasitraukimas be susitarimo turėtų realų poveikį mūsų sugebėjimui bendradarbiauti su Europos partneriais siekiant apsaugoti visuomenę“, – praeitą mėnesį kalbėjo JK saugumo ministras Benas Wallace'as.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benas Wallace'as
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benas Wallace'as

„The Washington Post“ rašo, kad net tokios sudėtingų technologijų nereikalaujančios operacijos kaip ekstradicija taip pat taptų gerokai sudėtingesnės. Mat remiantis 1957-ųjų sutartimi, daugelis ES šalių draudžia ne bloko narėms perduoti savo piliečius, kuriems reikia įvykdyti teisingumą.

„Brexit“ be susitarimo atveju JK taip pat galėtų prarasti prieigą prie Europos kelionių lėktuvu, transporto priemonių registracijos numerių, pirštų atspaudų ir DNR duomenų bazių.

Buvęs Europolo direktorius britas Robas Wainwrightas įspėjo, kad JK pasitraukimą būtina suvaldyti, nes „nuo to priklauso žmonių gyvybės tikrąja to žodžio prasme“.

Ir nors nuo 2016 metų britų karinės išlaidos auga, smūgis, kurį šalies ekonomika patirs po pasitraukimo, paliks mažiau lėšų tankams ir kariams.

Ir nors nuo 2016 metų britų karinės išlaidos auga, smūgis, kurį šalies ekonomika patirs po išstojimo iš ES, paliks mažiau lėšų tankams ir kariams.

Pasak „The Washington Post“, geriausias būdas pamatuoti „Brexit“ poveikį saugumui gali būti Europos priešų įvertinimas. Užuodę galimybę, jie gali skatinti nedraugišką skyrybų scenarijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų