Trečiadienį paskelbtas sprendimas suteikia teisinį pagrindą šalims nevykdyti Lenkijos arešto orderių ir ekstradicijos prašymų. Jis nėra privalomas.
Sprendime rašoma, kad orderį gavusios valstybės teisminė valdžia turi „atidėti“ jo vykdymą, jei mano, kad esama „realios grėsmės, kad gali būti pažeistos... pagrindinės žmogaus teisės“.
Tačiau dėl kitų ES teisinių sistemų sąžiningumo turi individualiai spręsti kiekviena valstybė narė, kai gauna Europos arešto orderį, paaiškina Liuksemburge įsikūręs teismas.
Į Europos Teisingumo Teismą kreipėsi Airijos aukštasis teismas, kai Lenkija išdavė orderį areštuoti Airijoje gyvenantį lenką, kaltinamą prekyba narkotikais.
Europos Teisingumo Teismo sprendimas atveria kelią Airijos vyriausybei atmesti Europos arešto orderį, jei ji turi „objektyvių, patikimų, konkrečių ir deramai atnaujintų“ įrodymų, jog esama „realios“ grėsmės, kad dėl „Lenkijos teisingumo sistemos trūkumų“ kaltinamajam nebus užtikrinta jo teisė į sąžiningą teismą.
Šis sprendimas buvo paskelbtas po virtinės itin prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų Lenkijoje.
Aukščiausiojo Teismo teisėjams, šias pareigas einantiems iki pensijos, pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų. Šios reformos kritikai tai įvardija kaip bandymą užtikrinti vyriausybei didesnę teismų sistemos kontrolę.
Europos Komisija negailėjo aštrios kritikos Lenkijos teismų sistemos reformoms. Anot jos, tai sudaro prielaidas atsirasti „akivaizdžiai grėsmei“, jog gali būti „rimtai“ pažeisti teisinės valstybės principai, vyriausybei perdavus teisinių klausimų kontrolę.
