Iki praėjusių metų sausio, kai atitinkamas įstatymas buvo pakeistas, Graikija buvo vienintelė Europos šalis, kur tam tikrais atvejais musulmonų mažuma galėjo būti priversta laikytis šariato principų.
Dabar Graikijos įstatymai numato, kad šariatas gali būti taikomas tik visų suinteresuotųjų šalių sutikimu.
Byloje, kurią nagrinėjo Strasbūre įsikūrusio EŽTT Didžiosios kolegijos 17 teisėjų kolegija, figūravo vienas Trakijos gyventojas, miręs 2008 metais.
Pagal paliktą civilinės teisės testamentą, visas vyro turtas turėjo atitekti jo žmonai Chatitzei Mollai Sali.
Tačiau mirusiojo seserys apskundė testamentą ir galiausiai gavo tris ketvirtadalius turto, kaip numatyta šariate.
Galimybė taikyti Graikijoje šariatą numatyta 1920 metų Sevro sutartyje ir 1923 metų Lozanos sutartyje, kuriomis siekta apsaugoti šios šalies musulmonų bendruomenę po Turkijos imperijos žlugimo per Pirmąjį pasaulinį karą.
„Atsisakymas suteikti religinės mažumos nariams teisę savanoriškai pasinaudoti įprastos teisės privalumais prilygo ne tik diskriminacijai, bet ir nepaprastai svarbios teisės pažeidimui mažumų apsaugos srityje, tai teisės į yra laisvą tapatybės pasirinkimą pažeidimui“, – savo nutartyje vienbalsiai pabrėžė EŽTT.
„Sevro ir Lozanos sutartys jokiu būdu nereikalauja iš Graikijos taikyti šariato“, – paskelbė teismas.
Graikijos teisingumo ministerija vėliau pareiškė, kad ši byla „siejama su senais įstatymais“ ir „nėra priskirtina dabartinei vyriausybei“. Institucija atkreipė dėmesį, kad EŽTT gyrė sausio 15-ąją priimtą naują teisės aktą.
