Kelno universiteto profesorius ir Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės vyriausybės patarėjas Christiane'as Woopenas „Financial Times“ sakė, kad vyriausybės gali su visuomene kalbėtis apie ribojimų švelninimą.
„Nors aišku, kad negalime kalbėti apie tai, kada prasidės atsivėrimas, galime kalbėti apie tai, kaip jis atrodys. Visuomenė to nusipelnė. Jie patiria daug sunkumų. Jie turi pasitikėti tuo, ką politiniai lyderiai darys ateinančiais mėnesiais“, – laikraščiui sakė Ch.Woopenas.
Prancūzijoje sekimas „nėra darbotvarkėje“
Iki balandžio 15 dienos Prancūzijoje suplanuotas karantinas, panašu, bus pratęstas, sakė šalies premjeras Edouardas Philippe.
France24.com pateikia kelis įmanomus ribojimų švelninimo scenarijus.
„Panašu, kad karantino pabaiga neįvyks vienu žingsniu visur ir visiems“, – žurnalistams sakė E.Philippe ir pabrėžė, kad bet koks sprendimas bus priimtas pirmiausia atsižvelgiant į visuomenės sveikatos poreikius.
Infekcinių ligų skyriaus vadovė Paryžiaus Šv.Antano ligoninėje Karine Lacombe france24.com sakė, kad staigus visų suvaržymų atšaukimas sukeltų antros užsikrėtimų bangos grėsmę.
Premjeras E.Philippe kalbėjo apie suvaržymų sušvelninimą viename regione po kito, taip pat naują testavimo politiką.
Pasak Pasteuro instituto epidemiologo Arnaudo Fontaneto, dalinį ribojimų atšaukimą turėtų lydėti masinis testavimas.
„Turime būti pasiruošę. Prancūzijai reikėtų didžiulių testavimo pajėgumų ir komandų, kurios nustatytų ir izoliuotų protrūkius labai lokaliai“, – sakė jis interviu radijui „Europe 1“.
Tarp france24.com įvardijamų scenarijų yra labiausiai pažeidžiamiems asmenims taikoma ilgalaikė saviizoliacija ar karantinas, kol bus įgytas kolektyvinis imunitetas. Tokį scenarijų palaiko ir A.Fontaneto.
„Tie žmonės turėtų likti izoliacijoje ilgesnį laiką. Vyresniems nei 60 metų asmenims kyla didesnė sunkių simptomų, komplikacijų ir mirties nuo viruso rizika“, – sakė A.Fontaneta ir rekomendavo griežtesnes priemones senjorų slaugos namuose siekiant apsaugoti jų gyventojus.
Esą toks scenarijus leistų didelei visuomenės daliai, kuri yra mažiau pažeidžiama, greičiau išsivaduoti iš ribojimų ir prisidėti prie šalies ekonomikos gaivinimo.
Londono imperatoriškojo koledžo komanda kovo viduryje paskelbė, kad socialinio atstumo gali prireikti laikytis 18 mėnesių ar daugiau, bent jau su pertraukomis, kol vakcina nuo Covid-19 taps prieinama.
„Le Monde“ sveikatos žurnalistė Chloe Hecketsweiler rašė, kad tokia užrakinimo su pertraukomis politika buvo viena pirmųjų aptartų strategijų.
„Po pirmosios infekcijos bangos visuomenei leidžiama sugrįžti į senąjį gyvenimo būdą. Virusas iš naujo cirkuliuoja, tuomet reikia naujo karantino siekiant išvengti sveikatos apsaugos sistemų apkrovimo ir taip toliau, kol įgyjamas kolektyvinis imunitetas“, – Ch.Hecketsweiler cituoja france24.com.
Ji pridūrė, kad nors kolektyvinis imunitetas „veikia popieriuje“, greičiausiai tai būtų sudėtinga įgyvendinti, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Premjeras E.Philippe'as griežtai atmetė siūlymus, kad kovoje su koronavirusu Prancūzija galėtų pasitelkti sekimą – esą šalyje tai būtų nelegalu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Izraelis koronavirusą bando pažaboti sekdamas piliečius, nerimaujama dėl privatumo
Sekmadienio duomenimis, Prancūzijoje patvirtinta virš 92 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 8 078 užsikrėtusieji mirė.
Danijoje atsivėrimas – po Velykų?
Praeitą savaitę Danijos premjerė Mette Frederiksen paskelbė, kad po Velykų šalis galėtų pamažu pradėti atsiverti.
„Jei visi kartu tvirtai laikysimės ateinančias dvi savaites iki Velykų, ir jei per ateinančias dvi savaites skaičiai išliks stabilūs, vyriausybė po Velykų palaipsniui pradės ramų ir kontroliuojamą šalies atsivėrimą“, – sakė ji.
Sekmadienį interviu visuomeniniam transliuotojui DK M.Frederiksen sakė, kad, nepaisant prasidėsiančio atsivėrimo, nebus grįžta į Daniją tokią, kokia ji buvo prieš kovo 6 dieną.
Ji sakė, kad ribojimai bus taikomi įvairiose srityse – nuo viešojo transporto iki viešų ar privačių renginių.
„Negalėsime susispausti arti vienas kito traukiniuose, autobusuose ar metro taip, kaip buvome įpratę. Arba stovėti labai arti vienas šalia kito su daugybe kitų žmonių ir drauge turėti gerą vakarėlį“, – M.Frederiksen sakė DK.
Esą pereinamuoju laikotarpiu gali reikėti dirbti ir lankyti mokyklą skirtingu metu.
„Turėsime dirbti nestabilesniu būdu nei esame pripratę, susitikinėti skirtingu metu. Trumpalaikėje perspektyvoje nematau, kaip visi vaikai galėtų lankyti mokyklą ar visi jauni žmonės galėtų pradėti mokytis vienu metu“, – sakė šalies premjerė.
Ji įspėjo, kad nors dabartiniai skaičiai nuteikia pozityviai – mažiau užsikrėtusių žmonių guldomi į ligonines – tai, sušvelninus ribojimus, gali greitai pasikeisti.
„Kortų namelis galėtų griūti. Ir tai galėtų įvykti greičiau nei įsivaizduojame“, – M.Frederiksen cituoja thelocal.dk.
Sekmadienio duomenimis, Danijoje užsikrėtusiųjų – virš 4,6 tūkst., Covid-19 nusinešė 179 gyvybes.
Atsivėrimas gamykloms, bet ne klubams
Miunchene veikiančio tyrimų centro „Ifo“ tyrime rašoma apie „pritaikytos rizikos“ strategiją. Ja remiantis, kai kurios amžiaus grupės, regionai, socialinės ir verslo funkcijos gali atkurti veiklą anksčiau nei kitos, rašo „The Financial Times“.
Esą atsižvelgiant į tai, kad vaikams sunkių simptomų išsivystymo rizika yra maža, mokyklose vėl galėtų būti vedamos pamokos, taip palengvinant naštą dirbantiems tėvams. Tačiau vyresnio amžiaus ir priklausantys didelės rizikos grupėms asmenys privalo likti „užrakinti“ kelis mėnesius.
Aukštos automatizacijos gamyklos galėtų vėl pradėti veikti, tačiau naktiniai klubai turėtų atsidurti eilės gale, „Ifo“ tyrimą cituoja „The Financial Times“.
Pasak farmakologijos profesoriaus universitete ir vieno iš „Ifo“ tyrimo autorių Martino Lohse, ribojimų švelninimą turėtų lydėti intensyvesnis testavimas. Esą daugiau nei 80 mln. gyventojų turinčioje šalyje per dieną atliekamų 50 tūkst. testų nepakanka.
Pasak M.Lohse, pradėjus švelninti ribojimus būtų reikalingas ir antikūnų testas, net jei nė vienas iš šiuo metu pasaulyje bandomų testų nėra pakankamai tikslus. Be to, vyriausybės turėtų padidinti tokių apsauginių priemonių kaip veido kaukės gamybą.
Prancūzijoje šiuo metu svarstoma, kad veido kaukių dėvėjimas viešumoje būtų privalomas, rašo „The Financial Times“.
Vokietijoje nustatyta virš 100 tūkst. užsikrėtimo atvejų, mirė 1 584 užsikrėtusieji.
Austrijoje švelninimas – jau nuo pirmadienio
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pirmadienį pranešė, kad šalyje kitą savaitę būtų galima pradėti švelninti savo karantino priemones, bet tai priklausys nuo to, kaip piliečiai laikysis socialinio atstumo taisyklių.
„Tikslas – kad nuo balandžio 14 dienos... mažesnės parduotuvės (iki 400 kv. m ploto), taip pat ūkinių ir sodo prekių parduotuvės, galėtų vėl pradėti dirbti, žinoma, laikanti griežtų saugumo sąlygų“, – spaudos konferencijoje sakė S.Kurzas.
Jis pridūrė, kad pagal vyriausybės grafiką didesnės parduotuvės vėl būtų atidarytos gegužės 1-ąją, o viešbučiai, restoranai ir kitas paslaugas teikiančios įstaigos – nuo gegužės vidurio.
Vis dėlto kancleris pabrėžė, kad judėjimo suvaržymai, kuriuos Austrija įvedė koronaviruso plitimui stabdyti, lieka galioti, ir paragino austrus švęsti Velykas tik su tais žmonėmis, su kuriais jie kartu gyvena.
Mokyklos liks uždarytos iki gegužės vidurio, o vieši renginiai bus draudžiami iki birželio pabaigos, sakė S.Kurzas.
Jei pandemijos tendencijos vėl ims blogėti, vyriausybė „visuomet turės galimybę paspausti avarinius stabdžius“ ir sugrąžinti suvaržymus, sakė jis.
Lietuvoje ketinama pratęsti karantiną
Visuomenės informavimo grupei vadovaujantis premjero patarėjas Giedrius Surplys pirmadienį sakė, kad šią savaitę karantinas greičiausiai bus pratęstas, kol kas neaišku iki kada.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad gali būti lengvinamos jo sąlygos – verslui leidžiama pamažu grįžti į įprastą ritmą. Tiesa, kol kas neaišku, kuriam. Iki vidurdienio Vyriausybė laukia paties verslo pasiūlymų, kaip saugiai grįžti į darbą.
G.Surplys prašė visuomenės per Velykas likti namuose, nevykti lankyti vyresnių giminaičių.
