Strasbūro teisėjai sakė, kad Graikijos valdžia nepateikė „įtikinamų ir svarių priežasčių, galinčių pateisinti tos pačios lyties asmenų neįtraukimą“ priimant tą 2008 metų įstatymą.
Du graikų gėjai, Grigoris Valianatas ir Nikolajas Milonas, drauge su dar trimis poromis tvirtino, kad šiuo įstatymu pažeidžiama jų teisė į jų privataus ir šeimos gyvenimo pagarbą, kuri yra Europos žmogaus teisių konvencijos sąlyga, ir kad toks pažeidimas prilygsta nepateisinamai diskriminacijai.
„Graikija turės priimti šio įstatymo pataisas“, – sakė vyrų advokatė Caroline Mecary.
Teismas pažymėjo, kad Europos valstybės neprivalo užtikrinti kokios nors gėjų santykių teisinio pripažinimo formos.
Tačiau iš 19 valstybių, kuriose leidžiama kokia nors registruotos partnerystės, kitokios nei santuoka, forma, Lietuva ir Graikija „vienintelės skiria ją tik skirtingų lyčių asmenų poroms“, nurodė Teismas.
Mažiau nei pusė iš 47 šalių, pasirašiusių Europos žmogaus teisių konvenciją, kurios teisinis vykdytojas yra EŽTT, yra įvedusios tokias alternatyvas santuokai.
Tačiau šalys, svarstančios tokius įstatymus, dabar, po tokio EŽTT sprendimo, turės „gerbti homoseksualių porų nediskriminavimo principą“, sakė C.Mecary.
„Nors Europos šalių įstatymai šiuo klausimu nėra visiškai vienodi“, Teismas nurodė, kad „vis tiek yra tendencija teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų poras“.
Teismas nurodė, kad minėti du vyrai yra „panašioje situacijoje“ kaip ir heteroseksualios poros, kurioms suteikiama civilinės partnerystės apsauga, todėl taip pat nusipelno teisinės apsaugos.
„Nors Europos šalių įstatymai šiuo klausimu nėra visiškai vienodi“, Teismas nurodė, kad „vis tiek yra tendencija teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų poras“.
Minimas įstatymas, kuris buvo priimtas 2008 metų lapkritį, kėlė nemažus debatus Graikijoje, kurios Ortodoksų Bažnyčia išlieka įtakinga konservatyvi jėga.
EŽTT nurodė ieškovams sumokėti 5 tūkst. eurų kompensacijas.
