Ukraina: Rusija pradėjo Mariupolio aneksavimą – dalija rusiškus pasus

Policija Lysyčanske renka nužudytų žmonių kūnus, kad juos palaidotų masinėse kapavietėse, sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Jis pridūrė, kad vienoje Lysyčansko rajono masinėje kapavietėje palaidota apie 150 žmonių, praneša „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis kritikuoja kai kurių Vakarų politikų pasiūlymus, kad Ukraina turėtų padaryti nuolaidų Rusijai, įskaitant atsisakyti dalies savo teritorijos.

Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi Ukrainos vadovas sureagavo į buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio žodžius. Anksčiau jis sakė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, net jei iš jos būtų reikalaujama nuolaidų.

V.Zelenskis piktinosi tokiais siūlymais atsižvelgti į šalies agresorės interesus.

„Nepaisant to, kad tūkstančiai Rusijos raketų pataiko į Ukrainą. Nepaisant dešimčių tūkstančių nužudytų ukrainiečių. Nepaisant Bučos ir Mariupolio. Nepaisant sugriautų miestų. Ir nepaisant Rusijos valstybės pastatytų „filtravimo stovyklų“, kuriose žmonės žudomi, kankinami, prievartaujami ir žeminami kaip prie konvejerio. Rusija visa tai padarė Europoje. Tačiau Davose, pavyzdžiui, Kissingeris išnyra iš gilios praeities ir sako, kad neva turėtume atiduoti Rusijai gabalą Ukrainos. Kad esą Rusija nebūtų atitolinta nuo Europos. Atrodo, kad ponas Kissingeris gyvena ne 2022 metais, o 1938 metais. Jis manė, kad tuo metu kalbėjo ne Davoso, o Miuncheno auditorijai“, – vaizdo įraše kalba V.Zelenskis.

Charkivo srityje per Rusijos kariuomenės surengtą šaudymą žuvo trys žmonės.

Apie tai pranešė regiono policijos spaudos tarnyba, rašo naujienų agentūra UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis, rašo UNIAN.

Pasak jo, Rusijos kariai įsitvirtino prie strateginių objektų – užtvankos,  hidroelektrinės. Nuo gegužės pradžios rusai pradėjo stiprinti savo gynybą.

„Rengiami atitinkami inžineriniai statiniai, net ne pirmoji ar antroji, o trečioji gynybos linija. O tai rodo, kad tai yra šių teritorijų okupacija. Galime kalbėti apie perspektyvą, kad Rusijos Federacija nori čia pasilikti ilgam. Būtent šie kariniai rodikliai rodo Rusijos ketinimus užimti ir išlaikyti šias teritorijas“, – sakė A.Skibitskis.

Jis taip pat teigia, kad Ukrainos žvalgyba įžvelgia karių iš Krymo judėjimą okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių dalyse. Į pusiasalį jie vyksta tranzitu iš Rusijos Federacijos.

Šiuo metu smarkiai nuogąstaujama dėl pasaulinės maisto krizės, nes Rusijos išpuoliai kenkia Ukrainos galimybei kultivuoti ir eksportuoti grūdus – Ukraina yra viena didžiausių pasaulio grūdų eksportuotojų.

Rusijos veiksmai pakurstė kaltinimus, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas naudoja maistą kaip naują galingą ginklą savo jau tris mėnesius trunkančiame kare.

Pasaulio lyderiai antradienį paragino užsienio šalis imtis veiksmų, kad būtų galima išgabenti 20 milijonų tonų grūdų, šiuo metu įstrigusių Ukrainoje.

Prognozuojama, kad, jei to padaryti nepavyks, kai kuriose šalyse gali kilti badas, o kitose – politiniai neramumai, ir tai gali tapti didžiausiu pasauliniu Rusijos išpuolio prieš savo kaimynę atgarsiu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Garsus ukrainiečių kino režisierius Serhijus Loznycia antradienį kalbėdamas Tarptautiniame Kanų kino festivalyje pareiškė, kad „nehumaniška“ nusisukti nuo visų rusų, nepaisant Rusijos „niokojančios“ invazijos į jo šalį.

Prancūzijos pietinėje pakrantėje vykstančiame festivalyje S.Loznycia pristatė savo naują dokumentinį filmą apie Vokietijos miestų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Filme „The Natural History of Destruction“ naudojami archyviniai kadrai, siekiant parodyti civilių gyventojų patirtus siaubus šio karo metu.

„Priežastis, kodėl šis filmas taip stipriai susišaukia su šiandienos situacija – jog mes, pasirodo, vis dar neišsprendėme šios problemos, ir civilių taikinių naikinimas tebėra teisėtas kariavimo būdas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 57 metų S.Loznycia.

Nors daugelis ukrainiečių žinojo, kad karas gali prasidėti bet kuriuo metu, pasak režisieriaus, neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad jis bus „toks žiaurus, toks niokojantis“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sako, kad šiuo metu okupuota 95 proc. regiono teritorijos. Jo žodžiais tariant, padėtis Donbase yra labai bloga.

„Luhansko regioną toliau niokoja ordos, kurios naikina mūsų gyvenvietes. Apšaudymas nesiliauja“, – paskelbė jis feisbuke.

S.Haidajaus „Telegram“ kanale publikuota nuotr. /Luhansko regione ant mokyklose, kurioje slėpėsi žmonės, Rusija numetė bombą

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

„Labai aiškiai perdavėme savo žinią, kad šis procesas nejudės į priekį, kol nebus išspręsti Turkijos nuogąstavimai dėl saugumo – konkrečiais žingsniais ir per aiškų laiko tarpą“, – Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas sakė žurnalistams po susitikimo Ankaroje su Švedijos ir Suomijos delegacijomis.

NATO narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.

Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.

Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.

„Jie mums sakė suprantantys Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, bet žiūrėsime, kokių žingsnių jie imsis“, – sakė I.Kalinas ir pridūrė, kad dialogas bus tęsiamas.

Švedija nuo 2019 metų taiko Turkijai ginklų prekybos embargą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

I. Kalinas trečiadienį sakė įžvelgęs „teigiamą“ požiūrį dėl galimybės panaikinti sankcijas Turkijos gynybos pramonei.

„Nemanome, kad sąjungininkams dera taikyti sankcijas vieni kitiems. Tai silpnina aljansą ir džiugina priešus“, – pažymėjo jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą.

Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai. 

„Jeigu Vakarai dar kartą užlips ant to paties grėblio, tas grėblys dar kartą trenks per fizionomiją ir tai tikrai nebus šitos istorijos pabaiga“, – kalbėjo premjerė. 

Pasak jos, atskiri politikai įsivaizduoja, kad situaciją Ukrainoje galima išspręsti ne mūšio lauke.

„Neramina tie dalykai, bet kol kas žiūriu į tai kaip į atskirų Europos politikų wishful thinking (norais paremtą mąstymą – BNS) – nežinia iš kokių paskatų kylantį įsivaizdavimą, kad kažkaip gali ta situacija išsispręsti ne mūšio lauke“, – sakė I.Šimonytė. 

Premjerė mano, kad tokį kai kurių politikų mąstymą skatina ekonominės problemos.

„Ir čia tarsi bandoma griebtis kažkokio šiaudo, kaip galimo tų problemų sprendimo. Matau pavojingą situaciją, nes ta situacija gali formuotis tokia linkme, kad mes staiga pradėsime girdėti, kad dėl šitų problemų yra kaltas ne Vladimiras Putinas, ne karas, bet sankcijos“, – teigė ministrė pirmininkė.

„Visko, matyt, pasitaiko žmonėms pasakyti, bet aš vis dar kliaujuosi Vakarų pasaulio vienybe ir tikiuosi, kad pavyks jos neišbarstyti“, – pridūrė ji.

ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. Naujos sankcijos apimtų ir Rusijos naftos importo draudimą, tačiau derybos stringa priešinantis Vengrijai, sakančiai, jog šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl atidarytas.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, po išminavimo operacijos šis Azovo jūros uostas „pradėjo normaliai veikti“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po brutalios apsiausties.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Maskvos naujai paskirtas Mariupolio vadovas Konstantinas Ivaščenka rusų televizijai sakė, kad netrukus iš uosto į pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono išplauks laivas, gabensiantis apie 3 tūkst. tonų metalo gaminių.

Anot K.Ivaščenkos, „mieste, ypač komerciniame jūrų uoste ir jo vandenyse, vyksta išminavimas“.

Pareigūnas nurodė, kad uoste dirba 4 tūkst. žmonių.

„Beveik visos nuolaužos išvežtos, šiukšlės išvežtos, ir svarbiausia – uostas ruošiasi iškrauti pirmąjį krovinį išlaisvintame Mariupolyje. Krovinys bus išplukdytas artimiausiomis dienomis“, – sakė K.Ivaščenka.

Pasak jo, į uostą taip pat gali būti gabenamos statybinės medžiagos miestui atstatyti.

Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė išminavusi 1,5 mln. kvadratinių metrų plotą uosto teritorijoje. Armija nurodė, kad prieplaukoje ir ten prisišvartavusiuose laivuose dirbo desantininkai.

Jungtinės Tautos paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, kad būtų išvengta pasaulinio maisto deficito.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Maskva veikia „bendradarbiaudama su JT“ ir yra pasirengusi palydėti laivus į saugią vietą, jei Ukrainos pajėgos pašalins minas aplink savo uostus.