„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

EŽTT: Lenkija pažeidė teisę į privatumą ekshumuodama Smolensko katastrofos aukas

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį išaiškino, kad Lenkija pažeidė per 2010 metų lėktuvo katastrofą žuvusių asmenų artimųjų teisę į privatumą, leisdama ekshumuoti aukų palaikus.
Katastrofos prie Smolensko palaidotos kapinėse Varšuvoje
Katastrofos prie Smolensko palaidotos kapinėse Varšuvoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Prieštaringai vertinama palaikų ekshumacija buvo pradėta 2016 metais, siekiant įrodyti, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa prie Rusijos vakarinio Smolensko miesto nebuvo nelaimingas atsitikimas.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas netoli Smolensko sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės – prezidentas, kiti aukšto rango Lenkijos politikai, kariuomenės, valstybės institucijų atstovai, dvasininkai.

Lenkijos ir Rusijos tyrėjai priėjo prie išvados, kad katastrofa įvyko dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir lenkų pilotų bei dviejų Rusijos oro dispečerių klaidos.

Tačiau L. Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas, kurio konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) 2015 metais atėjo į valdžią, kategoriškai nesutinka su šiomis išvadomis ir tvirtina, kad buvo surengtas sąmokslas.

J.Kaczynskis seniai teigia, kad Rusijos pareigūnai slepia tikrąsias nelaimės priežastis ir esama „didelės tikimybės“, kad lėktuvą sunaikino jo viduje driokstelėjęs sprogimas.

Be to, esą Rusijos oro dispečeriai sąmoningai nukreipė besileidžiantį lėktuvą neteisinga kryptimi.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Lenkijos delegacija skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai. Sovietų Sąjungos atsakomybę už šias žudynes Kremlius neigė iki pat 1990 metų.

Prokurorai nurodė ekshumuoti per lėktuvo katastrofą žuvusių žmonių palaikus, ieškant likusių sprogmenų pėdsakų.

Tuo metu atliktos visuomenės apklausos parodė, kad palaikų ištyrimui pritarė tik 10 proc. lenkų.

Palaikų ekshumavimą nesėkmingai bandė užginčyti dviejų žuvusiųjų našlės – Ewa Maria Solska ir Malgorzata Ewa Rybicka. EŽTT jos pateikė skundą, kuriame sakoma, kad palaikų ekshumavimas praėjusią gegužę buvo atliktas be jų sutikimo.

EŽTT išaiškino, kad Lenkijos įstatymai nesudarė galimybės moterims apskųsti priimto sprendimo ir joms nebuvo užtikrinta net minimali teisės į privataus ir šeimyninio gyvenimo neliečiamumą apsauga.

„Ieškovės prieštaravo šiai ekshumacijai, rašė laiškus generaliniam prokurorui, teikė apeliacijas proceso eigoje ir siekė gauti teismo draudimą ekshumacijai civilines bylas nagrinėjančiuose teismuose, tačiau nesėkmingai“, – sakoma teismo nutartyje.

Teismo nurodymu Lenkijos vyriausybė ieškovėms turės sumokėti kompensacijas po 16 tūkst. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs