80-metis L. Walesa jau kelis dešimtmečius neigia jam metamus kaltinimus, neva 8-ojo dešimtmečio pradžioje jis buvo komunistinės slaptosios policijos agentas, slapyvardžiu „Bolekas“.
Lenkijos apeliaciniame teisme jis laimėjo bylą dėl šmeižto, tačiau Aukščiausiasis Teismas, remdamasis naujai sukurtais teisės aktais, nuosprendį panaikino.
EŽTT vienbalsiai nusprendė, kad Lenkija pažeidė L. Walesos teisę į teisingą teismo procesą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
EŽTT teigė, kad apeliacinį skundą dėl pirminio nuosprendžio nagrinėjusi instancija nebuvo „pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“, ir pridūrė, kad esama požymių, jog Lenkijos pareigūnai piktnaudžiavo procedūromis, siekdami „paremti (...) (savo) politines pažiūras ir motyvus“.
„Iš tiesų Teismas pažymėjo, kad L. Walesos bylos negalima atskirti nuo jos politinių aplinkybių ir tuometinio politinio konteksto Lenkijoje bei ilgalaikio ir viešo konflikto tarp L. Walesos ir“ valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Savo sprendimą EŽTT papildė retai naudojamu pilotiniu sprendimu, pagal kurį valstybės turi imtis priemonių teismų sistemose iškilusioms sisteminėms problemoms spręsti.
„Dėl nustatytų sisteminių problemų būtina imtis skubių taisomųjų priemonių“, – teigė EŽTT, primindamas, kad Lenkija ne kartą nevykdė teismo sprendimų.
Jis teigė, kad „Lenkija turėjo imtis atitinkamų teisėkūros ir kitų priemonių, kad savo nacionalinėje teisinėje sistemoje užtikrintų nepriklausomo ir nešališko teismo, įsteigto pagal įstatymą, reikalavimų laikymąsi“.
Teismas taip pat nurodė Lenkijai sumokėti L. Walesai 30 tūkst. eurų kompensaciją.
Lenkijoje tęsiasi politinė suirutė po to, kai PiS negavo valdančiosios daugumos, nors spalio rinkimuose užėmė pirmąją vietą.
Opozicinė koalicija, kuriai vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tikisi formuoti vyriausybę, nors prezidentas pirmajam šią užduotį pavedė dabartiniam premjerui Mateuszui Morawieckiui (Mateušui Moraveckiui).
EŽTT veikia Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai paskutinės instancijos teismas, kurio sprendimai yra privalomi, o ne patariamojo pobūdžio, nors pastaraisiais metais kilo problemų, kai valstybės, pavyzdžiui, Lenkija ir Turkija, nevykdė jo sprendimų.
