Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė sako, kad šiuo atveju prioritetas teiktas ne moraliniam, bet teisiniam aspektui – tik nedaugelis pasaulio šalių oficialiai armėnų žudynes vadina genocidu, nors pripažįsta, kad buvo išžudyta daugiau kaip milijonas žmonių. O jei sąvoka neįtvirtinta, vadinasi ją galima neigti.
„Teismas įvertino, kad būtent už nuomonės išsakymą, kai dėl to vis dar vyksta diskusijos ir nėra globaliai pripažinta, kad tai turėtų būti laikoma genocidu, neturėtų būti skiriama baudžiamoji atsakomybė. Tai – saviraiškos laisvė“, – apie teismo teisinį aspektą kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė.
Tačiau, pasak D. Šakalienės, taip pat labai svarbus ir moralinis argumentas, nes galbūt niekada taip ir nebus globaliai susitarta dėl armėnų genocido sąvokos.
Dėl kai kurių dalykų niekada ir nebus susitarta, bet tai nepakeičia objektyvaus fakto, kad turime daugiau nei milijoną nužudytų žmonių, - sako D.Šakalienė.
„Dėl kai kurių dalykų niekada ir nebus susitarta, bet tai nepakeičia objektyvaus fakto, kad turime daugiau nei milijoną nužudytų žmonių. (...) Jei už tai negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės, ar visgi tie dalykai turėtų būti laisvai leidžiami?“– klausė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė.
„Ir iš tikrųjų yra labai gaila, kai tiek beveik du milijonai nužudytų žmonių lieka antrame plane, nes pirmajame – teisinis ginčas dėl vienos sąvokos ir jos politinio interpretavimo“, – D. Šakalienei antrino Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala.
Jis patikino, kad dėl armėnų genocido sąvokos globaliai tikriausiai nebus susitarta niekada, nes Turkija deda į tai nemažas pastangas.
„Iš tiesų labai daug valstybių svarsto, kaip vertinti šį faktą neneigdami to, kad žuvo labai daug žmonių, bet kvestionuodami, ar tai priskirtina genocido sąvokai. Šiuo metu yra tik dvidešimt kelios valstybės, kurios tai laiko genocidu. Ir, natūralu, kad Turkija, kaip viena iš šio istorinio interpretavimo interesančių, stengiasi, kad tų šalių nedaugėtų“, – sakė analitikas.
Kai kurių šalių noras bendradarbiauti su Turkija paskatina nekalbėti apie genocidą taip plačiai. Pavyzdžiui, Barackas Obama, kai dar nebuvo JAV prezidentas, žadėjo tą sąvoką pripažinti, bet juo tapęs jis pasvėrė interesus ir to ketinimo atsisakė, sakė L. Kojala. Tas valstybes, kurios pradeda kalbėti, kad tai buvo genocidas, Turkija mėgsta „paspausti“, pavyzdžiui, atšaukti diplomatines atstovybes.
„O santykiai tarp Armėnijos ir Turkijos yra „įkaito zonoje“, nes šalys visiškai nepalaiko ryšių, netgi siena tarp šių dviejų valstybių yra visiškai uždaryta – žmonės negali laisvai keliauti – ir yra natūralu, kad tas ginčas dėl istorinio fakto ir jo interpretavimo yra labai sudėtingas ir veikiantis ne tik tų dviejų valstybių santykius, bet išsiplečiantis ir į tarptautinę bendruomenę“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas
Jis spėjo, kad ši byla dar labiau pabloginti Armėnijos ir Turkijos santykių negali: „Turkija, žinoma, tą sprendimą sveikins, Armėnija jam nepritars, bet šiuo atveju didesnio šalių santykių blogėjimo tikriausia negali būti.“