Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad šis sprendimas yra procedūrinio pobūdžio ir juo nesprendžiama dėl bylos esmės.
Tačiau Strasbūre įsikūrusio teismo pareigūnai mano, jog Rusija gali būti laikoma atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus šiuo metu okupuotuose Ukrainos Luhansko ir Donecko regionuose, kuriuos Rusijos Federacija teigė aneksavusi 2022 m. rugsėjį, bei MH17 keleivinio lėktuvo katastrofą.
Australija ir Nyderlandai siekia, kad Rusijos Federacija išmokėtų kompensaciją ir atsiprašytų už MH17 aviakatastrofą, kai 2014 m. virš Ukrainos numušus MH17 lėktuvą žuvo 298 žmonės, įskaitant 38 australus.
Rusija neigia su tuo susijusi, nepaisant tarptautinio tyrimo išvadų.
Australija ir Nyderlandai tvirtina, kad yra „nenuginčijamų įrodymų“, jog skrydį numušė Rusijos raketų žemė-oras sistema „Buk-Telar“, kuri 2014 m. liepos 17 d. rytą buvo atgabenta iš Rusijos į žemės ūkio paskirties lauką Ukrainos rytuose. Tuo metu teritoriją kontroliavo Rusijos remiami separatistai.
EŽTT pareiškė, kad Ukrainos ir Nyderlandų bylos prieš Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų Luhansko ir Donecko regionuose Ukrainoje ir MH-17 reiso lėktuvo numušimo yra priimtinos.
„Be kita ko, Teismas nustatė, kad separatistų rankose esančios Rytų Ukrainos teritorijos nuo 2014 m. gegužės 11 d. ir bent iki 2022 m. sausio 26 d. buvo Rusijos Federacijos jurisdikcijoje“, – teigiama trečiadienį paskelbtame teismo sprendime.
Dabar bylos pereis į bylos nagrinėjimo iš esmės etapą, kuris, kaip tikimasi, užtruks dar vienerius ar dvejus metus, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
EŽTT sprendimas atveria duris mažiausiai trims kitoms Ukrainos valstybės byloms prieš Rusiją, kurios buvo sustabdytos, kol bus priimtas sprendimas dėl jurisdikcijos.
Nyderlandai savo bylą EŽTT pateikė 2020 m., teigdami, kad MH17 lėktuvo numušimas virš Rusijos remiamų separatistų valdomos teritorijos Rytų Ukrainoje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Maskva ne kartą neigė, kad yra kaip nors susijusi su orlaivio, per kurį žuvo 298 žmonės, sunaikinimu.
Dvi kitos Ukrainos bylos, kurios pradėtos 2014 m., yra susijusios su, Kyjivo teigimu, Rusijos administracine praktika Rytų Ukrainoje, pažeidžiančia Europos žmogaus teisių konvenciją, taip pat su trijų ukrainiečių našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų grupių bei kelių juos lydinčių suaugusiųjų pagrobimu.