Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

F.Hollande'as pripažino Prancūzijos atsakomybę už čigonų internavimą per Antrąjį pasaulinį karą

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį pripažino savo šalies atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo laikų Viši režimo ir pokario vyriausybės keletą mėnesių vykdytą tūkstančių čigonų laisvės suvaržymą.
F.Hollande'as apsilankė buvusioje pagrindinėje internuotų čigonų stovykloje Montrej Belė.
F.Hollande'as apsilankė buvusioje pagrindinėje internuotų čigonų stovykloje Montrej Belė. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Atėjo diena šią tiesą pasakyti“, - pareiškė F.Hollande'as, pirmąkart per savo kadenciją apsilankęs buvusioje pagrindinėje internuotų čigonų stovykloje Montrej Belė, esančioje vidurio Prancūzijoje.

„Prancūzijos Respublika pripažįsta internavimo sukeltas keliautojų kančias ir pripažįsta, kad yra už tai atsakinga“, – pridūrė prezidentas.

Čigonai Holokausto metais buvo žiauriai persekiojami, panašiai kaip žydai. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus nužudytų čigonų skaičius – nuo 220 tūkst. iki pusės milijono.

Viši režimu vadinama po Prancūzijos pasidavimo Vokietijai 1940 m. Prancūzijoje suformuota vyriausybė, valdžiusi dalį šalies teritorijos, bet faktiškai pavaldi naciams

Ji žlugo 1944 m. pabaigoje, kai sąjungininkų pajėgos užėmė Prancūziją, o generolas Charles'is de Gaulle'is sudarė laikinąją vyriausybę.

31 stovykloje buvo laikoma apie 6–6,5 tūkst. čigonų. Didžiausia stovykla veikė Montrej Belė, kur nuo 1941-ųjų lapkričio ir 1945-ųjų sausio laikyta daugiau kaip 2 tūkst. čigonų.

Montrej Belė stovykloje taip pat buvo laikoma žmonių iš Nanto miesto, oficialiai įvardytų benamiais.

Dalis čigonų Prancūzijos stovyklose liko iki 1946 m.

F.Hollande'as taip pat skatino parlamentą panaikinti 1969 m. priimtą įstatymą, kurį mažumų gynėjai laiko diskriminaciniu.

Šis teisės aktas kildinamas iš 1912 m. priimtų taisyklių, kuriomis buvo siekiama priversti čigonus pasirinkti sėslų gyvenimo būdą. Buvo reikalaujama, kad šie „klajokliai“ turėtų specialius asmens dokumentus.

1969 metais šios nuostatos pakeistos reikalavimu „keliautojams“ turėti tam tikrus dokumentus ir kurį nors rajoną deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.

Šeštadienio ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių, tarp jų – keletas išgyvenusiųjų ir internuotųjų palikuonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos